Berezinos mūšis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Berezinos mūšis
Priklauso: Napoleono žygis į Rusiją
Data 1812 lapkričio 26–29 d. Vieta prie Berezinos upės, į rytus nuo Minsko, Baltarusija. Rezultatas Taktinė Prancūzijos pergalė su didžiuliais nuostoliais.
Konflikto šalys
Prancūzija	Rusijos imperija

Berezinos mūšis – susirėmimas tarp iš Rusijos besitraukiančios Napoleono armijos ir jį persekiojusių Rusijos imperijos armijų.

Padėtis prieš mūšį

1812 m. spalio 19 d., po nesėkmingų bandymų priversti rusus pripažinti pralaimėjimą, Napoleonas įsakė Didžiajai armijai trauktis iš Maskvos. Pritrūkus maisto, pašaro arkliams ir temperatūrai nukritus iki -30 °C dešimtys tūkstančių kareivių buvo palikti mirti pakelėse. Lapkričio 23 d. armija atžygiavo prie Berezinos upės ir išvydo rusų kariuomenę kitame jos krante bei sugriautą vienintelį tiltą. Didžioji armija pakliuvo į spąstus tarp ledus plukdančios upės ir besivejančios kitos rusų kariuomenės.

Mūšio eiga

Buvo nuspręsta pastatyti du pontoninius tiltus per upę. Maždaug 400 inžinierių dirbo iki krūtinių įbridę į ledinį vandenį. Daug jų sušalo ar buvo srovės nunešti. Lapkričio 26-29 d. apie 35 000 karių perėjo tiltus abiejuose upės krantuose vykstant žiaurioms kautynėms. Buvo siekiama apsaugoti prietilčius. Paskui prancūzų inžinieriai tiltus sugriovė. Persikėlus per upę Napoleonui liko mažiau nei 10 000 kovai tinkamų karių.