Beguma (turk. begüm; pers. بیگم; urd. بیگ) – tiurkų tautose beko (bėjaus) žmona ar duktė. Dukterį reiškė ir forma Begzadi ('beko duktė').[1]

Beguma Malika-i-Jahan, Mogolų imperatoriaus Muchamadšacho žmona.

Titulas begum buvo priimtas vartoti ir Pietų Azijoje kaip garbingas kreipinys į aukštos padėties moteris ar jų titulas. Tradiciškai jį naudojo kreipiantis į karališkos ar aristokratų giminės moteris, dažnai reiškė monarcho žmoną (pvz., karalienę).

XVIII a. šiuo kreipiniu vis plačiau imta kreipti ir į aukšto socialinio statuso moteris, kurios neturėjo aristokratų titulo. Pvz., Zaynab beguma[2]; beguma Hazrat Mahal, mogolų princesės Jahanara begum and Roshanara begum; beguma Inaara Aga Khan, beguma Nusrat Bhutto (Benazir Bhutto motina) ir beguma Khaleda Zia.

Žodis beguma išgarsėjo Vakarų pasaulyje, ypač prancūzakalbiame, jį išgarsino 1879 m. išleistas Žiulio Verno romanas „Penki šimtai begumos milijonų “ (pranc. Les Cinq cents millions de la Begum). Didžiojoje Britanijoje šis žodis pagarsėjo kiek anksčiau, buvusio Indijos generalgubernatoriaus Voreno Hastingso (Warren Hastings) apkaltos ir parlamentinio tyrimo metu (1787–1795 m.). Vienas didžiausių kaltinimų buvo neteisėta žemės valdų, priklausiusių Audo (Awadh) begumoms (Audos nabobo Asaf-Ud-Dowlah motinai ir senelei), konfiskacija.

Pakistane ir Bangladeše šis žodis vartojamas šnekamojoje kalboje, juo musulmonai vyrai kreipiasi į savo žmonas. Jis yra garbingas kreipinys į ištekėjusias moteris ar našles.

Toronto (Kanada) priemiestį Misisogą Toronto pakistaniečiai vadina Begumpura ('Ponių miestas'). Misisogoje yra didelė pakistaniečių imigrantų bendruomenė, daug kurios vyrų dirba Persų įlankoje ar Saudo Arabijoje. O jų žmonos ir vaikai gyvena Misisogoje.[3]

Nuorodos redaguoti