Atverti pagrindinį meniu

GeografijaKeisti

Kaimas išsidėstęs prie krašto kelio Nr.   Seinai-Šipliškė-Vižainis-Žydkiemis-Geldapė, 5 km į šiaurės vakarus nuo Šipliškės tarp Mažojo Šelmento ir Ilgelio ežerų. Šiaurėje tyvuliuoja nedidelis (23 ha) Kupavo ežeras, vakaruose driekiasi Juodosios pelkės. Vaizdingos vietovės nuo seno traukia turistus, Beceilai turi vasarvieties statusą.

IstorijaKeisti

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Beceilų pavadinimas minimas XV a., bet dabartinis kaimas iškilo XVIII a. Aplinkiniai miškai ir ežerai priklausė karaliaus dvarui, vėliau perėjo privačion nuosavybėn. Nuo 1530 m. jie priklausė Pacams, vėliau Radviloms.

Beceilų parapija, apėmusi 25 kaimus, įsteigta 1908 m. Pirmoji kaime pastatyta bažnyčia buvo medinė, kuri sudegė, o 19291937 m. pastatyta mūrinė Čenstakavos Dievo Motinos bažnyčia, 1951 m. ji restauruota. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 72 žmonės, iš kurių 70 lenkų ir 2 lietuviai.[2] 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

GalerijaKeisti

LiteratūraKeisti

  • S. Maciejewski. Po ziemi Suwalskiej
  • W. Batura. Szlakami Południowej Suwalszczyzny

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti