Bareikos
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Bareikos
Bareikos
55°32′46″š. pl. 21°40′44″r. ilg. / 55.546°š. pl. 21.679°r. ilg. / 55.546; 21.679 (Bareikos)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Veiviržėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 16
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Bareĩkos
Kilmininkas: Bareĩkų

Bareikos – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos, 8 km nuo Veiviržėnų, 3 km nuo Šalpėnų, 8 km nuo Judrėnų; trikampyje tarp Šalpės, Graumenos ir Judrės upių. Per kaimą teka Alkupis, o tai rodo čia buvus alką, senovės lietuvių religinio kulto vietą. Kaimas ribojasi su Legučių, Pakapių, Vainotiškės, Pakalniškių, Jurkiškės (Švėkšnos sen.) kaimais. Iš rytų ir pietų kaimą supa Bareikių miškas, žmonių dar vadinamas Dvarkalnio mišku. Vidury kaimo yra nedidelė Bareikių giraitė. Yra išlikusios senos kaimo kapinaitės. Vakariniu pakraščiu eina kelias Legučiai–Pakalniškiai (4235).

Istorija

redaguoti

Bareikų vietovardis (Bareykenfield 'Bareikių laukas') pirmą kartą paminėtas 1387 m. kryžiuočių žvalgų sudarytuose Lietuvos kelių pranešimuose. Tai seniausia žinoma Švėkšnos apylinkių gyvenvietė. Ji yra pirmoji žemaičių gyvenamoji vietovė kryžiuočių žygių kelyje iš Klaipėdos pilies pro Priekulę, palei Veiviržo upę, persikeliant per Graumeną (Grawmanape) ties Bareikomis (Bareykenfield), pasiekiama upė Jūra ir persikėlus – į Varnius.

15531555 metais atliekant Švėkšnos dvaro žemių matavimus nustatyta, kad žemė „rubežiuojasi“ su „karališkais“  Bareikų ir Šalpėnų bajorų žemėmis ir Švėkšnos dvarui nepriklauso. 1644 ir 1695 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje šie kaimai neminimi.

1737 metų Švėkšnos bažnyčios katalikų registracijos sąrašuose kaimai vadinami „VILLA“, o bajorkaimiai – „REGIO“. Bareikose („REGIO Boreikianis“) surašytos 5 bajorų „GD“ (Generosus dominus 'gimęs ponu, kilmingas') šeimos: 24 katalikai ir 6 vaikai; mažiau kilmingų bajorų „D“ (Dominus 'ponas')  tik viena šeima: atitinkamai 3 katalikai ir 1 vaikas; bei 10 laisvų valstiečių šeimų – 37 katalikai ir 16 vaikų.

1846 m. Bareikų akalicoje surašyti 4 bajorų ūkiai, 3 – laisvų valstiečių. Juose gyveno 49 gyventojų, tame tarpe  22 samdiniai ir keletas kampininkų. 1923 m. buvo 1 palivarkas, kuriame surašyta 26 gyventojai ir 13 sodybų kaime – 65 gyventojai. 2001 m. – 22 gyventojai.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2021 m.
1846 m. 1923 m.sur.[2] 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur.[3] 1979 m.sur.[4] 1989 m.sur.[5] 2001 m.sur.[6] 2011 m.sur.[7] 2021 m.sur.[8]
49 91 71 77 37 27 22 21 16


Literatūra

redaguoti
  • Kazys Rėbžda. Šalpėnai. Kaunas: UAB Lisaura, 2015.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. 3,0 3,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  5. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  6. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  7. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.