Afganistano emyratas

(Nukreipta iš puslapio Barakzajų dinastija)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Afganistano emyratas (pušt. د افغانستان امارت = Da Afghānistān Amārat) – istorinė Afganistano valstybė, 1826 m. įkurta Dost Muchamedo Chano, Kabulo valdytojo. Ją valdė Barakzajų dinastija. Didžiausio išsiplėtimo metu iki 1883 m. ji kontroliavo ne tik dab. Afganistano teritoriją, bet ir dalį Pakistano.

د افغانستان امارت
Afganistano emyratas
Britų imperijos kontrolė (1839-1919)

1826 – 1926
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Afganistano emyratas
Location of Afganistano emyratas
Valstybė 1897 m.
Sostinė Kabulas
Kalbos puštūnų kalba
Valdymo forma monarchija
Istorija
 - Užvaldo Barakzajų dinastija 1826 m., 1826
 - Įkuriama karalystė 1926 m.

Iki valstybės sukūrimo teritoriją kontroliavo Duranio imperija. Šiai silpstant Kabulo valdytojas Dostas Muchamedas iš Barakzajų klano konsolidavo valdžią savo valdose, o galiausiai ir visose puštūnų teritorijose. Tačiau tuo metu Afganistano teritorijoje kirtosi Rusijos ir Britų imperijų interesai, vyko taip vadinamasis Didysis žaidimas. Dostas Muchamedas vakaruose kariavo su Sikhų imperija, kurią rėmė britai. Galiausiai tai peraugo į Pirmąjį Anglų-Afganų karą. Siekdami apginti teritorijas nuo Rusijos ekspansijos, britai 1839 m. užėmė emyratą.

1842 m. britai buvo priversti atsitraukti iš teritorijos ir Dostas Muchamedas grįžo į valdžią. Šiam mirus 1863 m. valdžią paveldėjo jo sūnus Šeras Ali, tačiau jį po kelių metų nuvertė jo brolis Muchamedas Afzalis. Šeras Ali pabėgo į Rusiją, iš kur po kelių metų grįžo ir susigrąžino sostą. Šis pokytis vėl pablogino santykius su Britų imperija, kuri 1878 m. įvedė armiją į Afganistaną ir privertė emyrą bėgti. Tai pradėjo Antrąjį Anglų-Afganų karą. Naujas emyras Muchamedas Jakubas 1879 m. nesėkmingai laviravo tarp Rusijos ir Britų interesų, kol galiausiai britai 1880 m. į emyro sostą pasodino Abdur Rachmaną. 1881 m. jie išvedė armiją iš Afganistano teritorijos.

1883 m. Abdur Rachmanas buvo priverstas pasirašyti sutartį, kuria atidavė Britų Indijai apie trečdalį savo teritorijos. Vadinamoji Diurando linija padalino etnines puštunų teritorijas, o kartu ir nubrėžė dabartinę Afganistano ir Pakistano sieną.

Abdur Rachmanas vykdė šalyje pažangias reformas ir siekė suvienyti susiskaldžiusias puštūnų gentis. Jo sūnus Habibula tęsė tėvo pradėtą liniją. Jam pavyko išlaikyti gerus santykius su britais, sumažinti Rusijos grėsmę (kas tapo įmanoma Rusijai nusilpus po Rusų-Japonų karo) ir išlaikyti neutralitetą Pirmojo pasaulinio karo metais.

Kuomet 1919 m. Habibula buvo nužudytas, valdžia perėjo jo sūnui Nasrula. Bet jau po trijų mėnesių kitas sūnus, Amanula, paveržė valdžią. Amanula pradėjo Trečiąjį Anglų-Afganų karą, įsiverždamas į Britų Indiją. Nors jam nepavyko atkariauti prarastų teritorijų, konflikto rezultatas galutinai įtvirtino Afganistaną kaip nepriklausomą nuo Britų imperijos valstybę ir suteikė jai teisę į nepriklausomą užsienio politiką. Vėlesniais valdymo metais Amanula toliau stiprino valdžią, kol 1926 m. karūnavosi pirmuoju Afganistano karaliumi.

 
Afganistano istorija
Arachosija
Eftalitai
Omejadų Kalifatas
Safaridai
Gaznevidai > Guridai
Mongolai > Timūridai
Safavidai, Mogolai
Hotakių dinastija
Duranio imperija
Emyratas > Karalystė
Afganistano Respublika
Demokratinė Respublika
Islamiškoji valstybė
Islamiškasis emyratas
Islamiškoji respublika
Islamo emyratas

Išnašos

redaguoti