Afganistano Demokratinė Respublika
Afganistano Demokratinė Respublika (pušt. د افغانستان ډموکراتيک جمهوريت, pers. جمهوری دمکراتیک افغانستان) – Afganistano valstybė, kurią visą jos gyvavimo laiką valdė Afganistano liaudies demokratinė partija (ALDP).
Afganistano Demokratinė Respublika pušt.د افغانستان ډموکراتيک جمهوريت pers. جمهوری دمکراتیک افغانستان | |||||
Sovietų Sąjungos satelitinė valstybė | |||||
| |||||
| |||||
Sostinė | Kabulas | ||||
Kalbos | puštūnų, dari | ||||
Religija | Islamas | ||||
Valdymo forma | marksistinė-leninistinė vienpartė socialistinė respublika (1978–1987) islamiškoji respublika (1987–1992) | ||||
Generalinis sekretorius | |||||
1978–1979 | Nur Muhamedas Tarakis | ||||
1979 | Hafizula Aminas | ||||
1979–1986 | Babrakas Karmalis | ||||
1986–1992 | Muhamedas Nadžibula | ||||
Era | Šaltasis karas | ||||
- Afganistano revoliucija | 1978 m. balandžio 27-28 d. | ||||
- Kabulo žlugimas | 1992 m. balandžio 28 d. | ||||
Valiuta | Afganis |
ALDP atėjo į valdžią per Afganistano revoliuciją, per kurią buvo nuverstas autokrato Muhamedo Daudo Chano režimas. 1978 m. balandžio 30 d. valstybės ir vyriausybės vadovu jį pakeitė Nur Muhamedas Tarakis.[1] Tarakis ir Afganistano revoliucijos organizatorius Hafizula Aminas savo valdymo metu įgyvendino keletą ginčytinų reformų, tokių kaip žemės ir santuokų reformas bei priverstinę deislamizacijos politiką ir socializmo skatinimą.[2] Aminas taip pat prisidėjo prie Chano pradėtų reformų, pavyzdžiui, visuotinį švietimą ir lygias moterų teises.[3] Netrukus po to, kai atėjo į valdžią, prasidėjo kova dėl valdžios tarp „Chalk“ frakcijos, kuriai vadovavo Tarakis ir Aminas, ir Parčam frakcijos, kuriai vadovavo Babrakas Karmalis. Pergalę iškovojo „Chalk“ frakcija, o didžioji dalis Parčam frakcijos narių vėliau buvo išvalyti iš ALDP, o žymiausi Parčam lyderiai buvo ištremti į Rytų bloką ir Sovietų Sąjungą. 1987 m. šalis buvo pervadinta į Afganistano Respubliką.
Švietimas
redaguotiKomunistų valdymo laikotarpiu ALDP vyriausybė pertvarkė švietimo sistemą: buvo pabrėžiamas abiejų lyčių švietimas, pradėtos vykdyti plačios raštingumo programos.[4] 1988 m. moterys sudarė 40 proc. gydytojų ir 60 proc. dėstytojų Kabulo universitete, 440 000 moterų mokėsi įvairiose švietimo įstaigose ir dar 80 000 moterų dalyvavo raštingumo programose.[5] Be masinių moterų ir vyrų raštingumo didinimo kampanijų, ALDP darbotvarkėje buvo numatyta: plataus masto žemės reformos programa, nuotakos kainos panaikinimas ir santuokinio amžiaus padidinimas iki 16 metų mergaitėms ir iki 18 metų berniukams.[6]
Tačiau genčių vadai vidiniuose regionuose privalomą švietimą, ypač moterims, laikė prieštaraujančiu tradicijoms, antireliginiu ir metančiu iššūkį vyrų autoritetui.[6] Dėl to padažnėjo vakarietiškais drabužiais vilkinčių moterų šaudymų, ALDP reformatorių žudymų kaimo vietovėse ir bendro socialinių darbuotojų moterų persekiojimo atvejų.[6] Nepaisant to, kad padėtis pagerėjo, didelė dalis gyventojų išliko neraštingi.[7] Nuo sovietų intervencijos 1979 m. vienas po kito vykę karai iš esmės sunaikino šalies švietimo sistemą.[7] Dauguma mokytojų per karus pabėgo į kaimynines šalis.[7]
Išnašos
redaguoti- ↑ Mark Urban (1990). War in Afghanistan: Second Edition. Palgrave Macmillan. p. 10. ISBN 978-0-312-04255-4.
- ↑ „In Afghanistan, Soviets find replacing Islam with communism isn't easy“. Christian Science Monitor. 1985-08-06. ISSN 0882-7729. Nuoroda tikrinta 2022-03-15.
- ↑ „THE AFGHAN COMMUNISTS“ (PDF).
- ↑ „Afghanistan: Women in Afghanistan: Pawns in men's power struggles“ (PDF). Amnesty International.
- ↑ „Racist Scapegoating of Muslim Women – Down with Quebec's Niqab Ban!, Spartacist Canada, p.23, Summer 2010, No. 165“ (PDF).
- ↑ 6,0 6,1 6,2 Ahmed-Ghosh, Huma (2003). „A History of Women in Afghanistan: Lessons Learnt for the Future or Yesterdays and Tomorrow: Women in Afghanistan (page 6: The Second Era of Change)“. Journal of International Women's Studies. 4 (6): 1–14. Nuoroda tikrinta 2021-08-15.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 Afghanistan country profile. Library of Congress Federal Research Division (2008-08).