Bananas

vaisius

Bananas  – valgoma pailgos formos bananų (Musa) žydinčių žolinių augalų genties vaisius (botaniniu požiūriu uoga). Kai kuriose šalyse šio vaisiaus pavadinimas skiriasi, priklausomai nuo to, ar ši naudojama kaip užkandis ir desertas (bananas), ar yra naudojami patiekaluose kaip ingredientai (platanas).

Bananų vaisiai

Beveik visi dabartinių laikų besėkliai (išvesti su partenokarpija) bananai yra kilę iš dviejų laukinių rūšių – Musa acuminata ir Musa balbisiana. Tarp auginamų bananų labiausiai paplitusių rūšių moksliniai pavadinimai – mažasis bananas (Musa acuminata), Musa balbisiana ir tikrasis bananas (Musa paradisiaca) – Musa acuminata ir M. balbisiana hibridas. Senas mokslinis pastarojo hibrido pavadinimas, Musa sapientum, yra nebevartojamas. Kaip pluoštiniai bananai paplitę pluoštinis bananas (Musa textilis) ir japoninis bananas (Musa basjoo), taip pat kitos rūšys.

Bananų rūšys kilusios iš Indomalajų zonos ir Australijos. Tikėtina, kad dėl maisto auginti pradėti Papua Naujojoje Gvinėjoje.[1] daugiausiai dėl savo valgomų uogų, šiek tiek rečiau – dėl pluošto, bananų vyno ir bananų alaus bei kaip dekoratyvinis augalas. 2017 metais didžiausia bananų produkcija buvo Indijoje ir Kinijoje – kartu jos išaugino maždaug daugiau nei ketvirtadalį visos pasaulio produkcijos.[2]

Banano vaisiai ant augalo

MaistingumasKeisti

Vaisiaus minkštime yra apie 75 proc. vandens, 15–20 proc. cukrų, apie 7 proc. krakmolo, 1,3 proc. baltymų, 0,3–0,6 proc. riebalų.[3] Vaisiuje dideli kiekiai kalio, vitamino B6, vitamino C, mangano ir maistinių skaidulų.[4]

NaudojimasKeisti

MaistuiKeisti

Priklausomai nuo bananų rūšies, šie gali būti naudojami kaip desertas arba iš jų gaminami patiekalai termiškai apdorojant, džiovinant bananų vaisius ar kitas bananų dalis (pvz., žiedus). Bananui tipišką kvapą suteikia izoamilo acetatas (dar vadinamas bananų aliejumi), taip pat kiti esteriai – butilo acetatas ir izobutilo acetatas.

PluoštuiKeisti

Tekstilė iš banano pluošto Azijoje naudojama bent nuo XIII a. Japonijoje subtiliausia pluošto dalis būdavo naudojama tradiciniam apdarui kimono ir kamišimo.

KultūrojeKeisti

Banano augalas japoniškai yra „bashō“. Vienas garsiausių japonų poetų Macuo Bašio pavadintas tokiu pseudonimu, kadangi vienas dėkingas Bašio mokinys pasėjęs mokytojo sode bananą, o šis tapęs poeto gyvenimo ir namų simboliu ir įkvėpimo šaltiniu poezijai.[5]

Situacija, kai žmogus užlipa ant numestos banano žievės ir paslydęs nugriūna, bent nuo XX a. pradžios vaizduojama komedijose.[6][7]

Banano vaisius gali būti naudojamas simboliniuose veiksmuose, kurstant rasinę neapykantą. Rasistiškai nusiteikę europiečiai sirgaliai ne kartą mėtė bananus į juodaodžius futbolo žaidėjus rungtynių metu, siekdami įžeisti.[8] Vienas žymesnių tokių incidentų įvyko 2014 m. Villarreal komandos stadione, kai į Dani Alves Villareal sirgaliaus buvo mestas bananas.[9]

ProdukcijaKeisti

Bananai milijonams žmonių besivystančiose šalyse yra itin reikšmingi, nes naudojami kaip vienas pagrindinių maisto produktų. Daugelyje tropinių šalių neprinokę bananai verdami ar kitaip naudojami maisto gamyboje. Dauguma bananų augintojų – smulkūs ūkininkai, produkciją suvartojantys vietoje ar ją parduodantys vietiniuose turguose. Bananai augina vaisius ištisus metus, tad yra itin svarbūs tarpiniam sezonui tarp derliaus. Tokiu atveju bananai gali užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą.

Bananų produkcija 2007 m. (milijonais tonų)
Bananai Platanai Viso
  Indija 30,5   30,5
  Kinija 11,2   11,2
  Filipinai 6,1 3,1 9,2
  Kolumbija 3,8 3,6 7,4
  Indonezija 7,2   7,2
  Ekvadoras 6,3 0,8 7,1
  Brazilija 6,7   6,7
  Kamerūnas 1,3 4,5 5,8
  Kongo Demokratinė Respublika 0,3 4,8 5,1
  Angola 4,3   4,3
  Gvatemala 3,9 0,4 4,3
  Gana 0,1 4,1 4,2
  Tanzanija 3,5 0,6 4,1
  Uganda 0,6 3,3 3,9
  Nigerija   3,2 3,2
  Kosta Rika 2,6 0,1 2,7
  Peru 0,3 2,0 2,3
  Meksika 2,2 2,2
  Dominikos Respublika 1,2 1,0 2,2
  Vietnamas 2,1 2,1
Pasaulis 113,9 39,2 153,1
Šaltinis: Jungtinių Tautų JTMŽŪO statistika[10][11] Pastaba: Kai kurios šalys statistikoje išskiria bananus ir platanus, tačiau kitos, tarp jų Indija ir Kinija, didžiausios bananų augintojos, skaičiuoja bendrai.

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Tracing antiquity of banana cultivation in Papua New Guinea“. The Australia & Pacific Science Foundation. Suarchyvuotas originalas August 29, 2007. Nuoroda tikrinta 2007 m. rugsėjo 18 d.. 
  2. „Banana facts & figures“. How is banana production cost structured?. fao.org. 2013. Suarchyvuotas originalas 2019 m. liepos 18 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. liepos 24 d.. 
  3. Bananas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-28.
  4. „Banana“. Britanika. Nuoroda tikrinta 2021-11-28. 
  5. Matsuo Basho: the Master Haiku Poet, Kodansha Europe, ISBN 0-87011-553-7
  6. Jay Ingram. The Science of Why, Volume 5: Answers to Questions About the Ordinary, the Odd, and the Outlandish. Simon and Schuster, 2020, p. 133. [1]
  7. Stewart, Cal. „Collected Works of Cal Stewart part 2“. Uncle Josh in a Department Store (1910). The Internet Archive. Nuoroda tikrinta 2010-11-17. 
  8. „Why throwing bananas is a notorious racist act“. www.adelaidenow.com.au. 2016 m. rugpjūčio 22 d. Suarchyvuotas originalas 2019 m. liepos 24 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. liepos 24 d.. 
  9. „Dani Alves: Barcelona defender eats banana after it lands on pitch“. BBC Sport. 2014 m. balandžio 28 d. Suarchyvuotas originalas 2014 m. balandžio 29 d. Nuoroda tikrinta 2014 m. balandžio 29 d.. 
  10. „Banana production in 2017, Crops/Regions/World list/Production Quantity (pick lists)“. UN Food and Agriculture Organization, Corporate Statistical Database (FAOSTAT). 2018. Suarchyvuotas originalas May 11, 2017. Nuoroda tikrinta 2019 m. rugsėjo 14 d.. 
  11. „Faostat“. Suarchyvuotas originalas May 11, 2017. Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 6 d.