Kalis
| Kalis (K) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė | Šarminis metalas |
| Atomo numeris | 19 |
| Išvaizda |
Balkšvas metalas
|
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
39,0983 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys | 235 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
418,5(4,34) kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija | [Ar] 4s1 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys | 203 pm |
| Jono spindulys |
133 (+1e) pm |
| Elektroneigiamumas | 0,82 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas | -2,92 V |
| Oksidacijos laipsniai | 1 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis | 0,856 g/cm³ |
| Šiluminė talpa | 0,753 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas | 79,0 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra | 336,8 K |
| Lydymosi šiluma | 2,33 kJ/mol |
| Virimo temperatūra | 1030,793 K |
| Garavimo šiluma | 76.9 kJ/mol |
| Molinis tūris | 45,3 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė | kubinė, tūriškai centruota |
| Gardelės periodas | 5,230 Å |
Kitos reikšmės – Kalis (reikšmės).
Kalis – cheminis elementas, šarminis metalas, žymimas K. Atominis skaičius – 19. Kambario temperatūroje – minkštas balkšvas metalas, ore iš lėto oksiduojasi, sudarydamas Kalio oksidą, pakaitintas – užsidega. Su vandeniu reaguoja, sudarydamas kalio šarmą (kalio hidroksidą), išskirdamas iš vandens vandenilį. Reakcijos metu išskirtos vandenilio dujos užsidega. Tada išsiskiria daug šilumos, dėl to gali įvykti sprogimas. Panašiomis į kalio chemines savybes pasižymi natris.
Etimologija
redaguotiKalio junginiai anksčiau būdavo išgaunami šarminant jūros augalų ir medienos pelenus (arab. al kali – iššarmintas, gautas šarminant).
Izotopai
redaguotiDabar yra žinomi 24 kalio izotopai. 3 izotopai randami gamtoje. Dažniausias gamtoje yra 39K izotopas. Radioaktyvus natūralus 40K izotopas laikomas pagrindine gyvūnų ir augalų savaiminės mutacijos priežastimi.[1]
Kalis organizme
redaguotiKalis yra ląstelių protoplazmos sudedamoji dalis. Jis trukdo baltymams prisijungti vandenį ir gerina ląstelinių sienelių laidumą. Jis svarbus nervų ir raumenų ląstelių veiklai. Jei trūksta kalio, sutrinka nervų ir raumenų dirglumas, apetitas, virškinamojo trakto darbas, susilpnėja kraujagyslių tonusas, raumenys, sutrinka širdies darbas, atsiranda mieguistumas. Kalis yra natrio antagonistas, todėl maisto produktuose kalio ir natrio turi būti atitinkamu santykiu. Kalis reikalingas ląstelių osmosiniam slėgiui ir vandens balansui palaikyti; pagerina augalų krūmijimąsį, sėklų daigumą, derlingumą; gyvūnų organizme skatina druskų išsiskyrimą iš organizmo, turi įtaką nervinių inpulsų perdavimui, raumenų susitraukimui, širdies ritmui.
Panaudojimas
redaguoti- JAV kalio chlorido injekcijos buvo naudojamos vykdyti mirties bausmei, kadangi jis tik sustabdo širdį, nepakenkdamas kitiems žmogaus organams.[1]
- Daug kalio sunaudojama gaminant superoksidą KO2, kuris yra naudojamas povandeniniuose ir kosminiuose laivuose deguoniui regeneruoti,[2] kaip ir kasyklose.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 Iliustruotas mokslas. 2008/1(4), 73 p.
- ↑ Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. Chemijos pagrindai . Kaunas: Technologija, 2006, 279 p. ISBN 9955-25-108-5.
|
Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |