Balga (vok. Balga, 19451946 m. rus. Бальга, nuo 1946 m. Vesiolojė, rus. Весёлое) – gyvenvietė Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, Bagrationovsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Pograničnojės kaimo gyvenvietės poilsiavietė Aistmarių pakrantėje.[2]

Balga
vok. Balga
rus. Весёлое
Balga XVII a.
Balga
Balga
54°33′00″š. pl. 19°58′16″r. ilg. / 54.550°š. pl. 19.971°r. ilg. / 54.550; 19.971 (Balga)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Bagrationovsko rajonas
Pašto kodas 238442
Tel. kodas +7 40156
Tinklalapis bagrationovsk-mo.ru
Kirčiavimas Bálga[1]

Istorija

redaguoti
 
Balgos pilis 1931 m.

Varmės žemės kaimo pavadinimas prūsiškos kilmės.[3] Ankstesnis varmių pilies vardas – Undenava, ar Vundenava.

1239 m. Vokiečių ordinas užėmė pilį (vok. Honeda), jos vietoje pastatyta Balgos pilis, iš kurios kryžiuočiai toliau puolė Notangą, Bartą ir Sembą.[4] Pilis tapo komtūrijos administraciniu centru. 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Šventapilės apskrities kaimas. 1928 m. rugsėjo 30 d. prijungti Balgos dvaras (1910 m. buvo 219 gyventojų), Balgos palivarkas, Senasis Balgos palivarkas (Altes Vorwerk Balga, 1905 m. buvo 16 gyventojų), Šnekenbergas (Schneckenberg, 1905 m. buvo 11 gyventojų).[5] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kroicburgo rajono (rus. Кройцбургский район), vėliau Bagrationovsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 25 d. – 2008 m. birželio 30 d. Piatidorožnojės apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Šventapilės apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kroicburgo rajonas TSRS
19462008 m. Piatidorožnojės apylinkė
Bagrationovsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Pograničnojės kaimo gyvenvietė
Bagrationovsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis
 
Balgos komtūro vėliava, paimta Žalgirio mūšyje 1410 m.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1906 m. ir 1939 m.
1906 m. 1910 m.[6] 1925 m. 1933 m. 1939 m.[7]
850 702 734 729 753

Parapija

redaguoti

Balgos parapija – viena seniausių Prūsijoje. Jai 1912 m. priklausė 12 gyvenviečių. Nuo Reformacijos pradžios Balgoje kunigavo:

  • Blasius, 1547
  • Artopäus, 1556
  • Simon Scolius, 1556–1594
  • Tobias Scolius, 1594–1599
  • Balthasar Siegfried, 1599–1616
  • Johann Bilauck, 1623–1655
  • Bernhard Reimann, 1655–1658
  • Christoph Schönfeldt sen., 1658–1702
  • Christoph Schönfeldt jun., 1702–1715
  • Christoph Gottsched, 1715–1737
  • Michael Freytag, 1737–1738
  • Johann Jakob Schumann, 1739–1765
  • Jacob Heinrich Albeck, 1766–1800
  • Bernhard Heubach, 1800–1810
  • Carl Friedrich Copinus, ab 1810
  • Julius Otto Th. Steinwender, 1844–1880
  • Johann E. Richard Schneller, 1881–1905
  • Wilhelm Hugo Kurt Korn, 1905–1909
  • Johannes Th. W. Sterner, 1910–1931
  • Kurt Becker, 1933–1945

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  2. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. Romas Batūra, Algirdas MatulevičiusBalgos pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 499 psl.
  5. Balga GenWiki
  6. Šventapilės apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  7. Šventapilės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

Nuorodos

redaguoti
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.