Bajorai (Tauragnai)

Portal.svg
Bajorai
Bajorai (Tauragnų sen.).JPG
Kelias pro Bajorus

Bajorai
Koordinatės 55°29′42″š. pl. 25°50′53″r. ilg. / 55.495°š. pl. 25.848°r. ilg. / 55.495; 25.848 (Bajorai)Koordinatės: 55°29′42″š. pl. 25°50′53″r. ilg. / 55.495°š. pl. 25.848°r. ilg. / 55.495; 25.848 (Bajorai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Tauragnų seniūnija
Gyventojų skaičius 27 (2011 m.)

lenk. Bojary

Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Bajõrai
Kilmininkas: Bajõrų
Naudininkas: Bajõrams
Galininkas: Bajorùs
Įnagininkas: Bajõrais
Vietininkas: Bajõruose

Bajorai – kaimas Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, 6 km į šiaurę nuo Tauragnų, Ažvinčių–Minčios girios pakraštyje, prie kelio  4909  TauragnaiSirvydžiaiDaugailiai  (atšaka į Musteikius). Riogso mitologinis Bajorų akmuo,[2] yra senkapis, senos neveikiančios kaimo kapinės.

Žemės nederlingos, akmenuotos. Pasak legendo, velnias už kažką nubaudęs žmones, atrišęs maišą ir pribarstęs daugybę didelių ir mažų akmenų. Dėl jų žemę buvo labai sunku dirbti metaliniais įrankiais. Žemdirbiai turėdavo ypač garsias Bajorų akėčias, sudėtas iš kelių medinių skirtingų dalių, lengvai riedančias ir per akmenis.[3]

Kaimo kryžius

IstorijaKeisti

Iki I Pasaulinio karo atskiros Bajorų kaimo dalys buvo vadinamos Peikiškėmis ir Ožkinagaliu. Peikiškės užrašytos seniausiame Tauragnų dvaro inventoriuje: Folwarku Poykiszki y Petryszki 1669 metais, p. 28. Bajorų vardas paminėtas 1802 metais: de Villa Boiary.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
5 149 122 95 75 54 34 27


ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. „Objekto Nr. 29621 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  3. Utenos krašto enciklopedija
  4. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  5. BajoraiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 145 psl.