Vikipedija

Australijos transportas

Australijos transportas – keleivių ir krovinių pervežimams skirtos infrastruktūros ir transporto priemonių visuma Australijoje.

Australijos kelių žemėlapis
Stiuarto kelias
Transaustralijos geležinkelis prie Harto ežero

Dėl didelio šalies ploto ir mažo gyventojų tankumo Australijos transportas visais laikais pasižymėjo brangumu ir, palyginti su kitomis šalimis, dideliu dirbančiųjų skaičiumi. Pagrindiniai Australijos keliai ir geležinkeliai tiesti XIX a. antroje pusėje, kai šalis buvo padalinta į keletą savarankiškų kolonijų, prekiavusių daugiausiai su Didžiąja Britanija. Transporto sistema buvo pritaikyta šiai prekybai, pagrindinės transporto arterijos driekėsi iš uostų į žemyno gilumą, tarpusavyje kolonijos menkai buvo susietos. Dėl to iki pat XX a. antros pusės Australija neturėjo vieningos geležinkelių sistemos, šalyje veikė trijų skirtingų vėžių geležinkeliai. Dideli skirtumai tarp valstijų išlikę ir šiais laikais. Iki XX a. devintojo dešimtmečio šalies geležinkelių, oro ir vandens transporto įmonės priklausė vyriausybei, vėliau palaipsniui pradėtos privatizuoti.[1]

Šiais laikais pagrindinė transporto rūšis Australijoje yra automobilių transportas. Beveik kas antras šalies gyventojas turi nuosavą automobilį, du trečdaliai dirbančiųjų vyksta juo į darbą. Keliais gabenama beveik trečdalis Australijos vietinių krovinių. Dėl didelių atstumų, lygaus reljefo ir gerų oro sąlygų išvystytas oro transportas. Geležinkeliai daugiausiai naudojami krovinių pervežimams, ypač kasybos pramonės produkcijos transportavimui į uostus, bei priemiestiniams keleivių pervežimams. Šalyje yra virš 100 jūrų uostų; naudingųjų iškasenų eksporto uostai pagal krovos apimtį – vieni didžiausių pasaulyje.

Infrastruktūra redaguoti

Keliai redaguoti

 
Sidnėjaus–Brisbano automagistralė

Autotransporto eismas Australijoje vyksta kairiąja kelio puse. Kelių tinklas skirstomas į valstybinių, valstijų ir vietinių kelių kategorijas. Bendras kelių ilgis – 874 tūkst. km, iš jų 381 tūkst. km su kieta danga, 284 tūkst. km – žvyrkeliai. Likusieji – nuo augmenijos išvalytos trasos atokiuose šalies regionuose. Automagistralių ilgis – 2 902 km (2015 m.). Didžiausią kelių tinklą turi Kvinslandas, asfaltuotų kelių daugiausia Naujajame Pietų Velse.[2]

Automagistralių (Freeways) yra visose valstijose, išskyrus Šiaurės teritoriją, tankiausią jų tinklą turi Viktorijos valstija. Automagistralėmis sujungti Sidnėjus ir Melburnas su atšaka į Kanberą bei, iš dalies, Sidnėjus ir Brisbanas (atskiri ruožai – dviejų juostų kelias). Trumpesni ruožai nutiesti pagrindinėmis kryptimis iš visų penkių didmiesčių, taip pat ir prie Niukaslo, Taunsvilio, Kernso, Hobarto, Lonsestono bei nuo Devonporto iki Bernio. Atskiri miesto automagistralių ruožai Sidnėjuje, Melburne ir Brisbane – mokami.

43 km (2015 m.) kelių nutiesti po žeme – didmiesčių centruose arba po vandens telkiniais. Ilgiausias – 6,7 km ilgio Airport Link tunelis Brisbane.

Iki XX a. pab. keliai buvo žymimi skaitmenimis: valstybiniai – geltonu skaitmeniu žaliame fone (National highway) arba juodu skaitmeniu baltame fone (National route), valstijų keliai – baltu skaitmeniu mėlyname fone. Nuo 1979 m. Tasmanijoje, nuo 1990–ųjų Viktorijoje ir Pietų Australijoje, vėliau ir kitose valstijose, išskyrus Vakarų Australiją, palaipsniui pereinama prie raidinio skaitmeninio žymėjimo: Raide „M“ prieš skaitmenį žymimos autostrados, raide „A“ – kiti pagrindiniai šalies keliai, raide „B“ – mažesnės svarbos regioniniai keliai, raide „C“ – vietinės reikšmės keliai.

Kelių žymėjimas valstijose ir teritorijose
Valstija/Teritorija  
Raidinis skaitmeninis 		 
Valstybinis greitkelis
(raidinis skaitmeninis) 		 
Valstybinis greitkelis
(skaitmeninis) 		 
Valstybinis kelias 		 
Valstijos kelias 		 
Miesto kelias 		 
Turistinis kelias
Australijos sostinės teritorija Taip Ne Ne Ne Ne Ne Taip
Naujasis Pietų Velsas Taip Dalis Ne Ne Ne Ne Taip
Šiaurės teritorija Dalis Ne Taip Taip Taip Ne Ne
Kvinslandas Taip Taip Taip Taip Taip Taip Taip
Pietų Australija Taip Taip Ne Ne Ne Ne Taip
Tasmanija Taip Ne Taip Ne Ne Ne Ne
Viktorija Taip Dalis Ne Taip Taip Ne Taip
Vakarų Australija Ne Ne Taip Taip Taip Ne Taip

Valstybiniai keliai šiaurės–pietų kryptimi turi neporinius, rytų–vakarų kryptimi – porinius numerius. Išimtis – pirmojo numerio kelias, jungiantis valstijų sostines ir pakrančių miestus aplink visą žemyną. Kelio ilgis – 14 500 km, tai vienas ilgiausių pasaulio numeruotų kelių.[3]

Pagrindinius kelius finansuoja ir prižiūri valstijos, vietinius kelius ir miestų gatves – savivaldybės. Prie valstybinių kelių finansavimo prisideda ir federalinė vyriausybė. Kelių eismo taisyklės suderintos ir galioja visose valstijose.[4] Leistinas greitis už gyvenviečių ribų – 100 km/h, Vakarų Australijoje ir Šiaurės teritorijoje – 110 km/h. Miestuose leidžiamas 50 km/h (Šiaurės teritorijoje – 60 km/h), miestų magistralėse – 60–90 km/h maksimalus greitis. Didžiausias greitis, 130 km/h, leidžiamas atskiruose Šiaurės teritorijos pagrindinių kelių ruožuose.

Geležinkeliai redaguoti

 
Geležinkelis prie Dabo, Naujajame Pietų Velse

Geležinkeliai Australijoje pradėti tiesti XIX a. antroje pusėje. Kolonijos, vėliau valstijos, tiesė geležinkelius savo reikmėms, skirtingų vėžių, dažniausiai iš savo sostinės į žemyno gilumą. Tarp atskirų kolonijų (valstijų) geležinkeliai nebūdavo tiesiami, juos sujungdavo tik tada, jei geležinkeliai priartėdavo prie kitos valstijos sienų. Po Australijos Sandraugos įkūrimo ir iki pat šių laikų buvo stengiamasi šiuos atskirus tinklus sujungti į vieningą šalies geležinkelių sistemą: tarp valstijų nutiestos naujos standartinės vėžes (1435 mm) linijos (1917 m. Transaustralijos geležinkelis, 1930 m. Sidnėjaus–Brisbano geležinkelis, 2004 m. Adelaidės–Darvino geležinkelis), standartizuotos skirtingų vėžių linijos atskirose valstijose. Nepaisant to, skirtumai tarp geležinkelių vis dar žymūs: Kvinslande, Viktorijoje, Vakarų Australijoje, Tasmanijoje didelė dalis geležinklelų – nestandartinės vėžės, elektrifikuotų ruožų kontaktiniai tinklai – skirtingų rūšių ir įtampų.

 
Transperth priemiestinis traukinys ir Indian Pacific tolimojo susisiekimo traukinys Perte. Abu traukiniai – ant dvigubos vėžės geležinkelių

Australijos geležinkelių tinklas 32 894 km ilgio (2019 m.), iš jų standartinės vėžės – 17 972 km, siaurieji – 11 930 km, platieji – 2 683 km. Dešimtadalis geležinkelių – elektrifikuoti, daugiausia elektrifikuotų ruožų yra Kvinslande (Brisbano–Rokhamptono linija, Centrinio Kvinslando akmens anglių geležinkeliai). 89 % geležinkelio ruožų – vienkeliai. Dvikeliai ruožai įrengti miestuose, didesnėje Sidnėjaus–Melburno linijos dalyje, geležies rūdos geležinkeliuose Pilbaroje. Tiesiamos naujos linijos: keleivių pervežimams didmiesčiuose, akmens anglių ir geležies rūdos transportavimui kasybos regionuose. 2010–2019 m. nutiesta 920 km krovininių ir 110 km keleivinių (įskaitant greitojo tramvajaus linijas) geležinkelių. Tiesiamas Melburno–Brisbano geležinkelis (Inland Rail), atnaujinant esamą infrastruktūrą bei įrengiant naują (30 % trasos ilgio).[5]

Dauguma geležinkelių – valstybiniai. Geležies rūdos transportavimui iš kasyklų į uostus skirti geležinkeliai Pilbaros regione priklauso privačioms kasybos bendrovėms Rio Tinto, BHP Group, Roy Hill ir Fortescue. Šių geležinkelių infrastruktūra pritaikyta sunkiasvoriams traukiniams, Fortescue geležinkelio leidžiama ašies apkrova – 40 t, didžiausia pasaulyje.[6]

Kvinslande ir Naujajame Pietų Velse yra anglies transportavimui iš kasyklų į uostus skirtų geležinkelių. Šių geležinkelių infrastruktūra aukšto lygio, bet šiek tiek nusileidžia Pilbaros geležinkelių normoms. Grūdų pervežimams skirtų geležinkelių yra Kvinslande, Naujajame Pietų Velse, Viktorijoje, Vakarų Australijoje.[5] Kvinslande yra apie 3 000 km ilgio privatus siauros vėžės (610 mm) cukranendrių pervežimams skirtų geležinkelių tinklas.

 
Australijos geležinkeliai 2019 m.

Oro uostai redaguoti

 
Sidnėjaus oro uosto vietinių skrydžių terminalas
 
Kanberos oro uostas

2013 m. šalyje buvo 480 oro uostų. 2017 m. 349 oro uostų kilimo-tūpimo takai buvo asfaltuoti, iš jų 11 buvo ilgesni nei 3 047 m.[7] 14 oro uostų – tarptautiniai (skliaustuose IATA oro uosto kodas):

Uostai redaguoti

 
Sidnėjaus konteinerių uostas Botanikos įlankoje

Australijoje yra 106 jūrų uostai.[8] Svarbiausi universalūs uostai yra Adelaidėje, Brisbane, Kernse, Darvine, Frimantle (Perte), Džilonge, Gladstone, Port Linkolne, Makajuje, Melburne, Niukasle, Portlande, Sidnėjuje, Taunsvilyje, Vulongonge (Port Kembla). Geležies rūdos uostai – Dampyre, Port Hedlande, Džeraldtone, Keip Lamberte, Esperanse, akmens anglies – Hei Pointe. Port Hedlandas – didžiausias pasaulio birių krovinių uostas, Niukaslas – didžiausias pasaulyje anglies eksporto uostas.[5]

Vidaus vandens keliai redaguoti

Dėl nepastovaus vandens lygio Australijos didžiosios upės šiuolaikinei komercinei laivybai netinkamos. 1850–1940 m. vandens transportui buvo naudojama Murėjaus-Darlingo upių sistema, iš vidinių Naujojo Pietų Velso ir Viktorijos rajonų į pakrantę buvo gabenama vilna ir kita žemės ūkio produkcija, vežami keleiviai. Laivyba šiomis upėmis buvo rizikinga ir nepatikima, todėl, nutiesus geležinkelius, jos atsisakyta.[1] Šiais laikais vidiniai vandens keliai naudojami turizmui, sportui, pramogoms, veikia keltai.

Vamzdynai redaguoti

Vamzdynais Australijoje transportuojamos gamtinės dujos, nafta, naftos produktai, geležies rūdos suspensija (Tasmanijoje),[9] vanduo.

Pervežimai redaguoti

Keleivių pervežimai redaguoti

2019 m. Australijoje buvo registruota 19,5 mln. automobilių, iš kurių 74,4 % buvo lengvieji.[10] Beveik kas antras šalies gyventojas turi nuosavą automobilį; vienu automobiliu vidutiniškai įveikiami 15 000 km per metus.[11] 2016 m. gyventojų surašymo duomenimis 68,4 % Australijos dirbančiųjų į darbą vyko nuosavais automobiliais, 11,5 % – viešuoju transportu.[12] Viešuoju transportu labiau naudojasi didžiųjų miestų ir jaunesnio amžiaus gyventojai.

Tarpmiestiniai traukiniai redaguoti

 
The Ghan traukinys Darvino stotyje

Journey Beyond Rail Expeditions bendrovė eksploatuoja keturis tolimojo susisiekimo traukinius Indian Pacific (Sidnėjus–Adelaidė–Pertas), The Ghan (Adelaidė–Alis Springsas–Darvinas), The Overland (Melburnas–Adelaidė) ir The Great Southern (Brisbanas–Melburnas–Adelaidė). Indian Pacific, The Ghan ir The Great Southern – prabangūs traukiniai, naudojami daugiausia turtingų turistų. Valstybinė NSW TrainLink bendrovė užtikrina susisiekimą tarp Sidnėjaus ir Brisbano, Kanberos, Melburno, Dabo, Broken Hilio bei Armideilio. V/Line bendrovė – tarp Melburno ir Viktorijos valstijos miestų, Queensland Rail – tarp Brisbano ir Kvinslando miestų, Transwa – tarp Perto ir Vakarų Australijos miestų. Tarpmiestiniais traukiniais (neskaitant Journey Beyond Rail Expeditions traukinių) 2018–2019 finansiniais metais pervežta 65 mln. keleivių.[13]

Australijos vyriausybė nuo XX a. devintojo dešimtmečio svarsto apie galimybę įrengti tarp Sidnėjaus ir Melburno greitųjų traukinių liniją, tačiau toliau planavimo nepažengta.[14] Šiuo metu didžiausias Australijos traukinių išvystomas greitis keleiviniuose maršrutuose – 160 km/h.

Priemiestiniai traukiniai redaguoti

Priemiestinių traukinių eismas labiausiai išvystytas šalies didžiuosiuose miestuose Sidnėjuje, Melburne, Brisbane, Perte, Adelaidėje ir Gold Kouste. Dažnesniais intervalais kursuoja Sidnėjaus, Melburno, Perto ir Brisbano priemiestiniai traukiniai. Sidnėjaus traukiniais pervežama daugiausia keleivių – apie milijoną per parą, Melburno priemiestinių traukinių tinklas – didžiausias, bet traukinių eismas mažesnio intensyvumo už Sidnėjaus. Priemiestiniais traukiniais 2018–2019 finansiniais metais Australijoje pervežta 754,4 mln. keleivių.[13]

Metropolitenas redaguoti

Sidnėjus yra vienintelis Australijos miestas su metropolitenu. Nuo 2019 m. mieste veikia viena metropoliteno linija, tiesiama antra. Priemiestinių traukinių linijos Sidnėjaus, Melburno, Brisbano ir Perto centruose nutiestos po žeme ir turi dalį metropoliteno savybių.

Tramvajai redaguoti

 
Melburno tramvajus

Dauguma Australijoje veikusių tramvajų buvo uždaryti iki XX a. aštuntojo dešimtmečio, vadovaujantis tuomet populiariu požiūriu, kad, didėjant nuosavų automobilių skaičiui, tramvajai trukdo eismą ir yra nebereikalingi. Tramvajus liko tik Melburne ir viena linija – Adelaidėje. Melburno tramvajaus tinklas šiuo metu – didžiausias pasaulyje. Tramvajų būta Balarate, Bendige, Brisbane, Broken Hilyje, Frimantle, Džilonge, Hobarte, Kalgurlyje, Lonsestone, Meitlande, Niukasle, Perte, Rokhamptone, Sorente, Sidnėjuje ir Sent Kildoje.

Nuo XX a. pab. tiesiamos greitojo tramvajaus linijos. Greitasis tramvajus veikia Sidnėjuje (nuo 1997 m.), Gold Kouste (nuo 2014 m.), Niukasle (nuo 2019 m.), Kanberoje (nuo 2019 m.).

2018–2019 m. tramvajais Australijoje pervežta 236,8 mln. keleivių, daugiausia – Melburne (virš 200 mln.).[13]

Autobusai redaguoti

Autobusų maršrutus šalyje aptarnauja virš 3 000 valstybinių ir privačių bendrovių. 2011 m. Australijoje buvo registruoti 87 883 autobusai, dauguma jų – vietinės gamybos. Šalyje yra 15 autobusų gamintojų. Miesto autobusais kasmet pervežama apie 1,5 mlrd. keleivių, tarpmiestiniais ir regioniniais – virš 1,5 mln.[15]

Keltai redaguoti

Keltai veikia Sidnėjuje, Brisbane, Melburne, Perte, Niukasle, Hobarte, Darvine, per Spenserio įlanką, Murėjų, per kitas įlankas ir estuarijas, iš žemyno į salas. Viso yra virš 80 keltų maršrutų, ilgiausias – iš Melburno į Devonportą Tasmanijoje. Miesto keltų maršrutų daugiausia Sidnėjuje ir Brisbane.[16]

Oro transportas redaguoti

 
Qantas bendrovės Airbus A380 lėktuvo pakilimas Sidnėjaus oro uoste

Australijos vietinius skrydžius aptarnauja penkios oro bendrovės: Qantas Domestic, Virgin Australia, Jetstar, Tigerair Australia ir Rex. 2019 m. vietiniais skrydžiais pervežta 61,4 mln. keleivių, atlikta 636 tūkst. reisų.[17] Daugiausia keleivių pervežama reisuose tarp didžiųjų miestų. 2017 m. Sidnėjaus–Melburno maršrutas buvo antras pagal skrydžių intensyvumą oro maršutas pasaulyje, Sidnėjaus–Brisbano – aštuntas.[18] 2018–2019 finansiniais metais tarp Sidnėjaus ir Melburno atlikti 60 159, tarp Sidnėjaus ir Brisbano – 35 254, tarp Melburno ir Brisbano – 25 497 reguliarūs reisai. Daugiausia vietinių keleivių aptarnavo Sidnėjaus (27,5 mln.), Melburno (25,9 mln.), Brisbano (17,4 mln.), Perto (8,2 mln.) ir Adelaidės (7,3 mln.) oro uostai.[19]

Reguliarus keleivių susisiekimas su užsienio šalimis vyksta tik oro transportu. 2018–2019 finansiniais metais tarptautiniais skrydžiais pervežta 42,1 mln. keleivių, atlikta 206 tūkst. reisų. Tarptautiniai skrydžiai atliekami iš 14 Australijos oro uostų; daugiausia tarptautinių keleivių aptarnauja Sidnėjaus (17,6 mln., 2018/19 m.), Melburno (11,5 mln.), Brisbano (6,4 mln.), Perto (4,4 mln.) ir Gold Kousto (1,1 mln.) oro uostai. Didžiausias keleivių srautas vyksta Naujosios Zelandijos (7,8 mln., 2018/19 m.), Singapūro (6,3 mln.), Kinijos (3,7 mln.), Jungtinių Arabų Emyratų (3,5 mln.) ir JAV (3,4 mln.) kryptimis. Didžiausia tarptautinių skrydžių bendrovė – Qantas Airways (7,3 mln. keleivių 2018/19 m.).[20]

Krovinių pervežimai redaguoti

98 % tarptautinių krovinių pervežimų Australijoje atliekami jūrų transportu, 1 % – oro transportu (2017 m.). Vietiniai pervežimai daugiausia vykdomi geležinkeliais (56 %, 2015–2016 finansiniais metais), automobilių tarnsportu pervežama mažiau už trečdalį (29 %), jūrų (pakrantės) transportu – apie septintadalį (15 %) visų Australijos vietinių krovinių. Oro transportu pervežama tik nedidelė dalis (0,01 %) vietinių krovinių.[21] Be to, nemažai naftos ir dujų iš jų gavybos vietų į šalies įmones ir uostus transportuojama vamzdynais.[22]

 
Pagrindinės Australijos krovinių pervežimo kryptys

Geležinkelių transportas redaguoti

 
BHP Group bendrovės traukinys su geležies rūdos kroviniu Port Hedlande

Geležinkeliais daugiausia pervežami birūs kroviniai dideliais atstumais. Virš 80 % visų krovinių sudaro geležies rūda ir akmens anglis, apie 8 % – grūdai, cukrus, mineralinės trąšos ir kiti birūs kroviniai. Didžiausia dalis birių krovinių (geležies rūda ir akmens anglis) pervežama iš jų gavybos vietų į uostus. Kiti kroviniai sudaro apie 8 % visų krovinių ir pervežami daugiausiai Rytinių valstijų–Perto bei Melburno–Brisbano koridoriais. Dėl didėjančios kasybos produkcijos krovinių pervežimai geležinkeliais šalyje nuolat auga.[22]

Australijos kasybos produkciją vežantys traukiniai – vieni ilgiausių pasaulyje. BHP Group bendrovė iškastą geležies rūdą veža 2,4 km ilgio traukiniais su 264 vagonais, kuriuos traukia keturi lokomotyvai. Bendrovei priklauso visų laikų ilgiausio pasaulio traukinio rekordas: 2001 m. birželio 21 d. geležies rūdą vežė 7,3 km ilgio sąstatas su 682 vagonais ir aštuoniais lokomotyvais. Traukinį valdė tik vienas mašinistas.[23]

Automobilių transportas redaguoti

 
Autotraukinys

Apie penktadalį visų krovinių automobiliais pervežama Australijos valstijų sostinėse, apie dešimtadalį – kituose miestuose. Kiek mažiau už penktadalį pervežama tarp valstijų sostinių. Apie pusę visų automobilių transportu pervežamų krovinių gabenama valstijų sostinių – vidinių regionų kryptimis bei kitais tarpregioniniais maršrutais.[22]

Virš 95 % autotransporto krovinių vežama sunkesniais nei 4,5 t sunkvežimiais. Tipiški Australijos vilkikai turi priekabą su trimis ašimis, kiekvienoje po 4 ratus, visas sunkvežimis turi 22 ratus. Tolimiems pervežimams paprastai naudojami sunkvežimiai su dviem priekabomis, kiekviena priekaba su 3 ašimis. Nuo 2007 m. nuošaliose vietovėse Australijoje leidžiami naudoti autotraukiniai – vilkikai su trimis ir keturiomis priekabomis.[24] Maksimalus leidžiamas autotraukinio ilgis – 53,5 m, svoris – 135,5 t.[25]

Jūrų transportas redaguoti

 
Birių krovinių laivas Shagang Haili Port Hedlande

90 % visų krovinių uostuose – tarptautiniai, 10 % – vietiniai. Vietiniai pervežimai vykdomi pakrančių maršrutais ir per Baso sąsiaurį tarp Australijos žemyninės dalies ir Tasmanijos. Didžiausios vietinių pervežimų kryptys – naftos transportavimas iš gavybos vietų Vakarų Australijoje į perdirbimo gamyklas Perte, geležies rūdos pervežimai iš Pilbaros regiono į Port Kemblą ir Vajalą, Boksitų ir aliuminio oksido pervežimai iš Veipos ir Banberio į Gladstoną ir Džilongą bei įvairių krovinių pervežimai į ir iš Tasmanijos.[21]

Daugiausia krovinių perkraunama geležies rūdą ir akmens anglį eksportuojančiuose uostuose Port Hedlande, Dampyre, Keip Lamberte, Niukasle, Hei Pointe ir Gladstone. Šie uostai aptarnauja apie 80 % viso Australijos uostų eksporto. Pagal perkraunamų krovinių vertę pirmauja didžiųjų šalies miestų uostai Sidnėjus, Melburnas, Brisbanas ir Frimantlas (Pertas). Vietinius pakrančių pervežimus vykdo Australijos bendrovės, tarptautinius – daugiausia užsienio transporto bendrovės.[22]

Oro transportas redaguoti

Sidnėjus yra didžiausias pagal krovinių apyvartą Australijos oro uostas. Didžiausios krovinių grupės – vaistiniai preparatai, mobilieji telefonai ir kompiuterinė įranga. Perto oro uostas – didžiausias pagal eksporto pervežimus. Svarbiausios eksporto prekių grupės – auksas, žuvis ir mėsa. Melburno oro uostas – antras pagal importo pervežimų apyvartą. Pagrindinės prekės – vaistiniai preparatai ir kompiuterinė įranga. Vietiniuose oro pervežimuose vyrauja laikraščių, ryšulių ir kitų lengvų krovinių pervežimai tarp didžiųjų šalies miestų. Vykdomi atskiri krovininiai reisai arba kroviniai vežami keleiviniais reisais.[22]

Galerija redaguoti

  •  
    Kelias Ficdžeraldo Upės nacionaliniame parke Vakarų Australijoje
  •  
    Cukranendrių transportavimui Kvinslande įrengtas apie 3000 km ilgio siauruko tinklas
  •  
    Brisbano oro uostas
  •  
    Priemiestinis traukinys Melburne
  •  
    Keltas Sidnėjuje
  •  
    560 km ilgio Perto–Kalgurlio vandentiekis

Išnašos redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 Australia, Transportation and telecommunications, Encyclopaedia Britannica. Archyvuota 2020-05-14. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  2. ↑ Growth in the Australian Road System, Australian Government, Department of Infrastructure and Regional Development, 2017 m. Archyvuota 2020-03-21. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  3. ↑ Catherine Lawson, Highway One: world’s greatest road trip, Australian Geographic, 2013 m. lapkričio 7 d. Archyvuota 2020-05-14. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  4. ↑ Australian Road Rules, South Australian Department for Transport Energy and Infrastructure. Archyvuota 2002-12-27. Nuoroda tikrinta 2020-03-19.
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 Trainline 7, Statistical Report, Australian Government, Department of Infrastructure, Regional Development and Cities, 2019. Archyvuota 2020-03-21. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  6. ↑ John Kirk, Fortescue opens the world's heaviest haul railway, Railway Gazette, 2008 m. liepos 14 d. Archyvuota 2018-06-12. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  7. ↑ Australia Archyvuota kopija 2010-01-16 iš Wayback Machine projekto., The World Factbook, Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 2020-03-19.
  8. ↑ Australia, World Port Source. Archyvuota 2019-10-03. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  9. ↑ The Savage River Slurry Pipeline, The Australian Pipeliner, 2011 m. sausis. Archyvuota 2011-05-18. Nuoroda tikrinta 2020-03-20.
  10. ↑ Motor Vehicle Census, Australia, Key Statistics, Australian Bureau of Statistics, 2019 m. liepos 29 d. Archyvuota 2020-05-14. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  11. ↑ Where are we now?, Australian Automobile Association, 2005 m. Archyvuota 2007-02-22. Nuoroda tikrinta 2020-03-19.
  12. ↑ Australia, 2016 Census QuickStats, Australian Bureau of Statistics, 2019 m. liepos 12 d. Archyvuota 2020-04-16. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  13. ↑ 13,0 13,1 13,2 Trainline 8, Statistical Report, Australian Government, Department of Infrastructure, Transport, Regional Development and Communications, 2021. Nuoroda tikrinta 2021-04-29.
  14. ↑ Australian Very Fast Trains-A Chronology, Parliamentary Library, Parliament of Australia, 1998 m. balandžio 6 d. Archyvuota 2012-02-07. Nuoroda tikrinta 2020-03-17.
  15. ↑ Bus Industry Vital Statistics, Bus Industry Confederation, Australian PublicTransport Industrial Association, 2014 m. Archyvuota 2020-04-19. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  16. ↑ Ferries of Australia, Howder's, 2017 m. gruodžio 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-18.
  17. ↑ Domestic aviation activity, Australian Government, Department of Infrastructure, Transport, Regional Development and Communications. Archyvuota 2020-04-16. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  18. ↑ Kylie McLaughlin, World's busiest airline flight routes: Melbourne-Sydney now world's second busiest, Traveller, 2018 m. sausio 8 d. Archyvuota 2020-04-12. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  19. ↑ Domestic aviation activity 2018-19, Statistical Report. Australian Government, Department of Infrastructure, Transport, Regional Development and Communications. Archyvuota 2020-04-10. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  20. ↑ International aviation activity 2018-19, Statistical Report. Australian Government, Department of Infrastructure, Transport, Regional Development and Communications. Archyvuota 2020-04-19. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  21. ↑ 21,0 21,1 Fixing Freight: Establishing Freight Performance Australia, Infrastructure Partnership, 2018 m. Archyvuota 2020-04-18. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  22. ↑ 22,0 22,1 22,2 22,3 22,4 Freightline 1 – Australian freight transport overview, Australian Government, Department of Infrastructure and Regional Development, 2014 m. Archyvuota 2020-03-21. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  23. ↑ The Longest Trains in the World, Train History, 2020 m. Archyvuota 2020-05-14. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  24. ↑ Vaile announces the B-tripleroad network, Media Release, Ministry for the Department of Infrastructure, 2007 m. liepos 9 d. Archyvuota 2008-06-02. Nuoroda tikrinta 2020-03-16.
  25. ↑ Common Heavy Freight Vehicle Configurations, National Heavy Vehicle Regulator, 2019 m. Archyvuota 2020-03-21. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Australijos_transportas&oldid=6732741"