Aurelija Arlauskienė
| Aurelija Arlauskienė | |
|---|---|
| Gimė | 1959 m. kovo 18 d. Kelmė |
| Sutuoktinis (-ė) | Danas Arlauskas |
| Vaikai | Viktorija Liauškaitė (g. 1981 m.) |
| Veikla | žurnalistė, knygų autorė, kelionių organizatorė, gidė |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Aurelija Arlauskienė (g. 1959 m. kovo 18 d. Kelmėje) – Lietuvos žurnalistė.
Biografija
redaguoti1977 m. baigė Kelmės 1-ąją vidurinę mokyklą. 1984 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos specialybę.
1980–1981 m. dirbo laikraščio „Vakarinės naujienos“ kurjere, 1981–1990 m. žurnalo „Darbas ir poilsis“ laiškų skyriaus vedėja, atsakingąja sekretore, 1990–1992 m., 1994–1997 m. – laikraščio „Lietuvos aidas“ spec. korespondentė [1] Vakarų Sibire, Maskvoje, Gruzijoje, rengė reportažus iš Pietų Osetijos, Cchinvalio, kur tuo metu vyko ginkluotas susirėmimas. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Valstybės atkūrimo komisijos patarėja. 1992–1994 m. Valstybės kontrolės departamento atstovė informacijai, kartu su operatoriumi Vytautu Tvaronu sukūrė populiarią Lietuvos televizijos laidą „Faktas“. Dirbo žurnale „Veidas“. 1996 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos deleguota Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą. 1997–2000 m. žurnalistų profesinio leidinio „Žurnalistų žinios“, 2008–2012 m. almanacho „Žurnalistika“ redaktorė. Dirbo dienraščių „Lietuvos žinios”, „Respublika“ žurnalistinių tyrimų skyriuose. Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos pirmininkė (iki 2020 m.).
Nuo 2006 metų atsidėjo kūrybai ir visuomeninei veiklai.
Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos narė, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narė, Lietuvos gidų gildijos narė, Merkio aukštupio krašto bendruomenės pirmininkė, Medijų rėmimo fondo tarybos narė (atstovauja Lietuvos žurnalistų sąjungai).
A. Arlauskienės darbai ne kartą apdovanoti LŽS kūrybinių konkursų prizais. Už principingumą ir pilietinę poziciją Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryboje Žurnalistų sąjunga A. Arlauskienę paskelbė „1997 metų žurnaliste”. Jos dėka pirmą kartą Lietuvos žurnalistikos istorijoje Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos buvo patikrintos teisme – 1997 m. padavė į teismą tuometinį sveikatos apsaugos ministrą Juozą Galdiką, neteikusį visuomenei reikšmingos informacijos.
Bibliografija
redaguoti- Tomas Šernas: vakar buvo rytoj, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006 m.
- Asmens kodas – Lietuvos muitinė, 2009 m.
- Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika, 2014 m. (sudarytoja, bendraautorė su R. Šmigelskyte-Stukiene ir L.Jurgelevič).
- Alantos akiračiai, 2014 m.
- Jašiūnų dvaras – kultūros židinys, 2016 m. (sudarytoja, bendraautorė kartu su dr. R.Griškaite, I.Katiliene, B.Rėbždaite, dr. L.Januškevičiumi, K.Karpičiumi)
- Disputai: idėjos, vizijos: skiriama Reformacijos 500 metų jubiliejui, 2017 m.
- Operos legenda Irena Milkevičiūtė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020 m.
Įvertinimas
redaguoti- 2003 m. – Sausio 13-osios atminimo medalis
- 2007 m. suteiktas Meno kūrėjos statusas.
- 2007 m. – Vinco Kudirkos premija už knygą „Tomas Šernas: vakar buvo rytoj“.[2]
- 2010 m. – Jono Vileišio premija už „Savivaldybės žiniose" publikuotus straipsnius
- 2016 m. – Stanislovo Rapolionio premija už Pietryčių Lietuvos kultūros ir švietimo sklaidą
- 2021 m. – Vytauto Gedgaudo premija už knygą „Operos legenda Irena Milkevičiūtė“[3]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 273 psl.
- ↑ Krikščionė reformatė A. Arlauskienė: „Kai kalbiesi ir klausai, ir kiti tave girdi“ bernardinai.lt
- ↑ Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną skelbiami prestižinių žurnalistikos premijų laureatai, 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2021-05-09.