Aukštaičių plentas

Aukštaičių plentas
Aukštaičių plentas
Valstybės Lietuva Lietuva
Ilgis 180[1] km
Pradžia Cinkiškiai
Pabaiga Germaniškis
Atidarytas 1939 m.
Miestai Cinkiškiai, Kėdainiai, Ramygala, Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Germaniškis
Aukštaičių plento pradžia Cinkiškiuose

Aukštaičių plentas – magistralinis plentas, 1937–1939 m. nutiestas iš Žemaičių plento nuo Babtų apylinkių pro Kėdainius, Panevėžį, Biržus. Apima dabartinius kelius ar jų atkarpas (nuo Žemaičių plento):  229  AristavaKėdainiaiCinkiškiai ,  A8  PanevėžysAristavaSitkūnai ,  A10  PanevėžysPasvalysBauskė ,  125  BiržaiRaubonys ,  190  BiržaiGermaniškis . 180 km[a] ilgio plentas prasidėjo išsukant iš Žemaičių plento ties Cinkiškių kaimu (netoli Babtų) ir baigėsi prie Latvijos sienos ties GermaniškiuSkaistkalne.[1][3][4] Kaip ir Žemaičių plente, Aukštaičių plente buvo paklota baltojo plento danga (sutankinta skalda).[5]

Istorija

redaguoti

Tarpukariu siekta pagerinti susisiekimą tarp Lietuvos laikinosios sostinės Kauno ir Aukštaitijos krašto. Regione tuomet vyravo negrįsti vieškeliai, sunkiai pravažiuojami pavasarį ir rudenį, todėl susirūpinta plentų (kelių su tvirta skaldos, žvyro ar akmenų grindinio danga) statyba. Iš plentų nuo carinių laikų buvo tik nedidelis 4 km kelio ruožas kelyje, jungiančiame krašto sostinę Panevėžį su Pumpėnais. 4–ajame dešimtmetyje buvo grindžiami egzistavę vieškeliai į gretimas gyvenvietes Berčiūnus (1934 m.), Velžį (1935 m.). 1934–1936 m. nutiestas vienintelis didesnio atstumo plentas Panevėžio apskrityje iš Panevėžio į Ramygalą.[6] 1938 m. Kėdainiuose nutiestas arkinis geležinkelio viadukas, prasilenkiantis su tiesiamu plentu (dab. J. Basanavičiaus gatve).[7]

Pastatytą plentą Vyriausybė nutarė vadinti Aukštaičių plentu, nes jis ėjo per aukštaičių žemę. Kelią statė Susisiekimo ministerijos Kelių valdyba, Panevėžio, Biržų ir Kėdainių savivaldybės. Plentas tiestas sunkiomis sąlygomis ir primityviais įrankiais. Aukštaičių plentas tuomet įgavo tarptautinę reikšmę, nes nuo Biržų per Germaniškio kaimą siekė kaimyninės Latvijos sieną. Tai buvo ir laikinosios sostinės jungtis su Latvijos sostine Ryga.[4]

1939 m. gruodžio mėn. Kauno dienraščių atstovai, lydimi Kelių statybos skyriaus viršininko inž. Č. Tamašausko, atliko pažintinę kelionę naujuoju Aukštaičių plentu. Nuo Kauno rotušės iki Panevėžio miesto centro Aukštaičių plento ilgis (įskaitant ruožą Žemaičių plentu nuo Kauno iki Cinkiškių) sudarė 116,8 km. Automobiliu vidutiniu 60 km per val. greičiu iš Kauno į Panevėžį naujuoju Aukštaitijos plentu buvo galima nuvažiuoti per 2 val.[3] Plentas prasidėjo už Babtų, prie Cinkiškių kaimo, 31 km atstumu nuo Kauno. Plentas iki Kėdainių miesto ribos pastatytas 5 m pločio, o toliau, išskyrus miestų ribas – 4,5 m. Ateityje eismui padidėjus, numatyta važiuojamąją dalį praplatinti vasarkelio sąskaita. Dar buvo likę nenutiesto ruožo nuo Germaniškio iki Latvijos sienos, nebaigta darbų prie Pasvalio.

Pastabos

redaguoti
  1. Kituose šaltiniuose minimas 170 km ilgio Aukštaičių plentas iki Biržų.[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1939 m. bus atidarytas 180 km ilgio Aukštaičių plentas autc.lt. Lietuvos aidas 1937-11-08, p. 6.
  2. Lietuvos kelių transportas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  3. 3,0 3,1 Aukštaičių plentas Kaunas–Kėdainiai–Panevėžys– Biržai autc.lt. Lietuvos aidas 1939-12-21, p. 4.
  4. 4,0 4,1 Kai dulkėtus vieškelius Panevėžio apskrityje keitė plentai aina.lt
  5. Plentas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  6. 80 metų kai (1936) nutiestas Panevėžio – Ramygalos plentas aina.lt
  7. Vytautas Sakalauskas. Kėdainių viadukui greit bus 60 metų. „Kėdainių garsas“, 1998-01-13