Audrius Beinorius

Audrius Beinorius
Beinorius.jpg
Gimė 1964 m. rugsėjo 28 d. (55 metai)
Vilnius
Gyven. vieta Vilnius
Tautybė lietuvis
Veikla filosofas, kultūrologas, indologas, vertėjas
Sritis Indijos filosofija, Azijos religijos, pali kalba, sanskritas
Organizacijos Vilniaus universitetas, Tartu universitetas
Pareigos VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius
Išsilavinimas habilituotas (hp) humanitarinių mokslų daktaras
Alma mater Lietuvos žemės ūkio akademija

Audrius Beinorius (g. 1964 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje) – Lietuvos filosofas, kultūros tyrinėtojas, indologas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras.

BiografijaKeisti

1988 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją žemėtvarkos projektavimą. 19941998 m. Kalkutos kultūros institute prie Ramakrišnos misijos studijavo indologiją, budologiją,[1] kalbas (sanskritą, pali, bengalų, tibetiečių). 1998 m. filosofijos daktaras, disertacijos tema: „Sąmonės fenomenologija klasikinėje Indijos filosofijoje: lyginamoji advaita vedantos ir jogačaros budizmo studija“. 2002 m. stažavo Orientalistikos institute Oksforde, atliko tyrimą „Ankstyvosios budistinės bendruomenės veikla pagal pali šaltinius“. 2006 m. atliko habilitacijos procedūrą VU tema: „Religinė Indijos kultūra: pokolonijinės orientalizmo metamorfozės“.

19921994 m. – Lietuvos kultūros fondo administratorius. 19951999 m. dirbo Lietuvos kultūros ir meno institute. 1999 m., 2001 m., 2003 m., 2008 m., 2010 m. vykdė mokslinius tyrimus Indijoje. 20032004 m. dirbo Tarptautiniame Azijos studijų institute (IIAS) prie Leideno universiteto (Olandija) su Karališkosios Nyderlandų mokslo akademijos J. Gondos vardo grantu. 2005 m. lapkritį – gruodį stažavosi Azijos studijų fakultete, Kornelio universitete (JAV) gavus Amerikos religijų akademijos grantą. 2006 m. kovo – balandžio mėn. atliko mokslinį tiriamąjį darbą Japonijoje Nanzano Religijos ir kultūros institute (Nagoja) gavus Japan Foundation Fellowship or Intellectual Exchange paramą. 20082009 m. gavęs valstybinį JAV Fulbraito paramą dirbo Religijų studijų departamente prie Brauno universiteto. 2012 metais dirbo mokslinį darbą Prancūzijoje, Sorbonos universitete, filosofijos katedroje. 2013–2014 m. (sausis-vasaris) gavęs Džavaharlalo Nehru Universiteto Delyje grantą vykdė mokslinius tyrimus šio universiteto Institute of Advance Studies (JNIAS).[2] 2015 m. vykdė tyrimus Pietų Azijos institute Heidelbergo universitete, 2017 m. – Sanskrito studijų centre, JNU, Delyje, 2018 m. – Kalkutos universiteto istorijos fakultete.

Nuo 1996 m. Vilniaus universiteto Orientalistikos studijų centro, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus dailės akademijos,Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas, nuo 2007 m. VU profesorius. 20042014 m. VU Orientalistikos centro direktorius. Šiame universitete bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų studentams jo dėstomi kursai: Indijos kultūros bruožai (indologijos įvadas); budizmo sklaida Azijoje; budizmo filosofija ir religija; Indijos religinės tradicijos; Indijos filosofinės sistemos; islamo filosofiaj ir teologija, klasikinė indų psichologija; pali kalba ir literatūra; Indijos modernizmas, lyginamosios religijotyros metodologijos, pokolonijinės studijos, kultūrinė psichologija.

2010–2017 m. VU Konfucijaus instituto įkūrėjas ir direktorius. Nuo 2018 m. Tartu universiteto Religijos ir teologijos instituto Azijos religijų profesorius. Paskaitas ir kursus skaitė Islandijos universitete (Reikjavikas), Maltos universitete, Romos La Sapiencos universitete, Heidelbergo universitete, Sofijos universitete, Gento universitete, Džavaharlalo Nehru universitete Delyje, Kalkutos universitete, „Dev Sanskriti“ universitete Haridvare.

A. Beinorius 2000–2015 m. VU Orientalistikos centre anglų kalba leidžiamo žurnalo „Acta Orientalia Vilnensia“ vyr. redaktorius, žurnalų „История философии“ (Maskva), „Studia Orientalia Tartuensia“ (Estija); „Orientalistika / Oriental Studies" (Latvian University), „International Journal of Indo-Baltic Culture and Studies" (India) „Liaudies kultūra“, „Rytai-Vakarai: komparatyvinės studijos“, „Sovijus“ redkolegijų narys, Amerikos religijų akademijos narys, Tarptautinės budizmo studijų asociacijos narys, Europos šiuolaikinių Pietų Azijos studijų asociacijos, La Societe Europeenne pour l’Astronomie dans la Culture, Lietuvos religijotyrininkų draugijos valdybos, ir kt. narys.

Mokslinė veiklaKeisti

Mokslinių tyrimų kryptys – klasikinė ir šiuolaikinė Indijos bei Azijos filosofija ir religijos, budizmo istorija, lyginamoji religijotyra, kultūrinė psichologija, orientalistikos istorija, Azijos tradicinė psichologija, lyginamoji kultūrologija, astrologijos ir divinacinių praktikų istorija, Pali budizmas, ankstyvoji jogačaros mokykla, hinduizmo ir budizmo recepcija Vakaruose, ezoteriniai Vakarų sąjūdžiai Indijoje.

A. Beinorius parašė virš 80 mokslinių straipsnių, tris monografijas, dvi mokomąsias medžiagas, verčia iš anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, pali kalbų ir sanskrito.

BibliografijaKeisti

MonografijosKeisti

  • Sąmonė klasikinėje Indijos filosofijoje, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002, pp. 1-527. ISBN 9986-638-30-5
  • Imagining Otherness: Postcolonial Perspective to Indian Religious Culture, Vilnius: Kronta, 2007, pp. 1-230. ISBN 9955-734-00-0
  • Indija ir Vakarai: kultūrų sąveikos pjūviai, Vilnius: VU leidykla, 2012, – 464 p. ISBN 978-609-459-086-3

VertimaiKeisti

  • Dhammapada. Mokymo pėdos, vertimas iš pali, įvadinis straipsnis ir paaiškinimai A.Beinoriaus, Vilnius: Homo Faber, 2005, pp.1-148. ISBN 9986-835-17-8.
  • Upanišados, vertimas iš sanskrito, įvadinis straipsnis ir paaiškinimai A.Beinoriaus, Vilnius: Vaga, 2007, pp.1-248. ISBN 5-415-01931-6. (Antras pataisytas leidimas 2013 m., pp. 1-344. ISBN 978-5-415-02338-7)
  • Iš Patandžalio "Yoga sūtros" /  Liaudies Kultūra, 2000 m. Nr.4. pp. 56-67.
  • Fragmentai iš: Madhjamakakarikos, Bodhičarjavatara, Manavadharmašastros, Paramarthasaros, Brahmasūtra Šankara bhašjos, Višnu puranos, Dhammacakkapavattana suttos, ir kt. / Religijų istorijos antologija, II dalis. Islamas. Budizmas. Hinduizmas. Vilnius: VAGA, 2002.
  • Fragmentai iš: Natjašastros, Višnudharmotarapuranos, Kamasūtros / Estetikos istorijos antologija, Tomas 1, Vilnius: Pradai, 1999.
  • “Gaudapados komentarai (karika) Mandūkja upanišadai” / Sąmonė klasikinėje Indijos filosofijoje, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002, pp. 402-445.
  • Vasubandhaus “Trisdešimt ir dvidešimt posmų apie grynąjį suvokumą (Trimšika, Vimšatika)” / Sąmonė klasikinėje Indijos filosofijoje, Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Vilnius, 2002, pp. 394-401.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Audrius Beinorius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 777 psl.
  2. „Prof. habil. dr. (hp) Audrius Beinorius“. oc.vu.lt. Suarchyvuotas originalas 2013-11-10. 

NuorodosKeisti

Vikicitatos