Indijos filosofija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Indijos filosofijaIndijos filosofinių pažiūrų visuma, turinti dviejų su puse tūkstančių metų tradiciją.

Indijos filosofijos laikotarpiai

redaguoti

Indijos filosofijos istorija skirstoma į 4 pagrindinius laikotarpius:

1. Vediškasis laikotarpis (1500 metai pr. m. e. – 600 metai pr. m. e.) – Vedų ir Upanišadų laikotarpis, kai formavosi indiškosios filosofijos ištakos.

2. Epiškasis laikotarpis (600 m. pr. m. e. – 200 metai m. e) – laikotarpis nuo ankstyvųjų Upanišadų iki filosofinių sistemų (Daršanų) atsiradimo.

3. Sutrų laikotarpis (nuo 200 m.) – sukauptos filosofinės medžiagos apibendrinimo laikotarpis.

4. Scholastinis laikotarpis (nuo ~II a.) – filosofinės polemikos laikotarpis.

Indijos filosofinės mokyklos

redaguoti

Pagal tradicinius klasifikacijos principus indų filosofinės sistemos skirsomos į dvi dideles grupes: ortodoksinės filosofinės mokyklos (astika) ir neortodoksinės mokyklos (nastika):

  • Astika (ortodoksinės filosofinės mokyklos, pripažįstančios vedų autoritetą)
    • Mokyklos, tiesiogiai besiremiančios vedų tekstais
      • Mokykla, akcentuojanti ritualistinį vedų aspektą – Mimansa
      • Mokyklos, ypatingą dėmesį skiriančios metafiziniams vedų aspektams – Vedanta
    • Mokyklos, pripažįstančios vedas, bet tiesiogiai jomis nesiremiančios – Sankhja, Joga, Njaja, Vaišešika
  • Nastika (neortodoksinės filosofinės mokyklos, atmetančios vedų autoritetą) – Čarvaka, Budizmas, Džainizmas.

Bibliografija

redaguoti
  • Audrius Beinorius „Sąmonė klasikinėje Indijos filosofijoje“. – Vilnius, Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002, ISBN 9986-638-30-5