Armena
upė Lietuvoje, dešinysis Nemuno intakas
| Armena | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 24,6 km |
| Baseino plotas | 66,4 km² |
| Vidutinis debitas | 0,37 m³/s |
| Ištakos | Raseinių rajonas |
| Žiotys | Nemunas |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Armena |
Armena – upė Vidurio Lietuvoje bei Žemaitijoje, Raseinių raj. ir Jurbarko rajonų teritorijoje; Nemuno dešinysis intakas.
Prasideda 4 km į pietus nuo Ariogalos. Teka į pietvakarius Karšuvos žemuma. Įteka į Nemuną 3 km į vakarus nuo Seredžiaus, 4 km žemiau Dubysos žiočių.
Intakai:
- kairysis: Armeniukas, Džikų upelis;
- dešinieji: Gailupys, Žvirgždė, Dvaro upelis, Naužupis, Beržupis.
Slėnis 10–30 m gylio. 11 km nuo ištakos vaga reguliuota. Plotis 3–5 m[1], gylis 0,3–0,5 m[2]. Srovės greitis iki 0,1 m/s. Vidutinis nuolydis 3,0 m/km. Vidutinis debitas 0,40 m³/s. Netoli Klausučių pastatyta Goniūnų užtvanka, kuri yra 28 ha ploto. Žemupio slėnis nuo užtvankos iki žiočių įeina į Panemunių regioninį parką.[3]
Upėvardis siejamas žodžiais arma („skystas kelias, klampynė“), armuo („klampynė, liūnas, bedugnė, arimas“), armena („arimas, dirva“).[4]
-
Armena, 200 metrų aukščiau žiočių. -
-
Šaltiniai
redaguoti- ↑ IX „Lietuvos valsčiai“ monografija Seredžius; Vilnius: Versmė, 2003 m.
- ↑ IX „Lietuvos valsčiai“ monografija Seredžius; Vilnius: Versmė, 2003 m.
- ↑ Algirdas Rainys. Armena. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 12 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.