Ariogalos apylinkė

55°16′š. pl. 23°28′r. ilg. / 55.26°š. pl. 23.47°r. ilg. / 55.26; 23.47

  Ariogalos apylinkė
Centras Ariogala
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Ariogalos valsčius
Apskritis Vilkijos apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Ariogalos rajonas (1950–1962)
Raseinių rajonas (1962–1995)
Sritis Kauno sritis
Dabartinė seniūnija
Ariogalos seniūnija

Ariogalos apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vakarinėje Lietuvoje.

Istorija

redaguoti

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Ariogalos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Ariogalos rajonui.[2] 1954 m. prijungta Grajauskų apylinkė ir dalis Lenčių apylinkės, 1963 m. – Gėluvos apylinkė ir Butkiškės apylinkė.[3] 1975 m. panaikinti Adatiškių, Ąžuolytės, Čėkuvos, Marijonavos, Paulinavos, Semeniškių, Zactiškių ir Žalandžių kaimai. 1986 m. prijungta Verėduvos apylinkė, 1988 m. – dalis Ilgižių apylinkės.

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
Ždanovo vardo ir „Aušros“ kolūkiai [4]
1959 m.
(Išsamiau)
28 4205 ([5]) „Aušros“ kolūkis [6] 11 kaimų, 1 vienkiemis
1970-01
(Išsamiau)
3475 43 kaimai [7]
1972-10-01
(Išsamiau)
124,02 „Aušros“ kolūkis, „Dainavos“ kolūkis, „Tarybinio artojo“ kolūkis, Ariogalos tarybinis ūkis [8] 42 kaimai, 2 viensėdžiai
1976-07-01
(Išsamiau)
39 kaimai, 1 viensėdis, 1 kaimo dalis [9]
1979-01-17
(Išsamiau)
2620 38 kaimai, 1 kaimo dalis [10]
1986 m. „Aušros“ kolūkis, „Dainavos“ kolūkis, Milašaičių kolūkis, „Raudonosios žvaigždės“ kolūkis, „Tarybinio artojo“ kolūkis, Ariogalos sodininkystės tarybinis ūkis, Ariogalos girininkija [11] Butkiškė, Gėluva, Plembergas, Plikiai, Putriai, Raitininkai, Raščiai, Survilai, Taurupys, Žemygala ir kt.
1989-01
(Išsamiau)
4596 83 kaimai, 3 kaimų dalys [12]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 35–36
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 4
  5. 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
  6. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 36
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 437 psl.
  8. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 203.
  9. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 404
  11. Raseinių rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 506
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 444