Tikrasis arbūzas

(Nukreipta iš puslapio Arbūzai)
Citrullus lanatus
Tikrasis arbūzas
Tikrasis arbūzas
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
( Dilleniidae)
Šeima: Moliūginiai
( Cucurbitaceae)
Gentis: Arbūzas
( Citrullus)
Rūšis: Tikrasis arbūzas
( Citrullus lanatus)
Binomas
Citrullus lanatus
(Thunb.) Matsum. & Nakai, 1916
Homotipiniai sinonimai[1]
Heterotipiniai Sinonimai[1]

Tikrasis arbūzas[2] (Citrullus lanatus) – moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos, arbūzų (Citrullus) genties augalų rūšis.

Tikrojo arbūzo vidinės dalies pjūvis: sėklos ir valgomas sultingas raudonas minkštymas

Kilmė ir paplitimas

redaguoti

Kaip manoma, tikrųjų arbūzų natūralus, savaiminis paplitimas yra Šiaurės Afrikos rytai bei Etiopija.[1] Sudane augantys Kordofano arbūzai yra artimiausi giminaičiai ir gali būti šiuolaikinių sukultūrintų tikrųjų arbūzų protėviai. Laukinių tikrųjų arbūzų sėklų rasta Libijos priešistorinėje Uan Muhuggiag vietovėje, kurios datuojamos maždaug 3500 m. pr. m. e. Šiaurės rytų Afrikoje tikrieji arbūzai buvo domestikuoti, o 2000 m. pr. m. e. auginti Senovės Egipte, nors tai nebuvo saldžių šiuolaikinių veislių tikrieji arbūzai. Saldūs, desertiniai tikrieji arbūzai paplito Viduržemio jūros regione romėnų laikais.

Šiais laikais įvairios tikrųjų arbūzų veislės auginamos plačiai pasaulyje - nuo atogrąžų klimato zonų, ir iki švelnaus, vidutinio klimato regionų.[1]

Morfologija

redaguoti

Vienmetis augalas 2-3 ir daugiau metrų ilgio šlaužiančiu, išsišakojusiu stiebu. Vaisius – labai didelė, rutuliška netikra uoga, lygiu paviršiumi. Vaisiaus žievė 0,5-1,5 cm storio, minkštimas rausvas arba raudonas, labai sultingas, saldus.

Sudėtis

redaguoti

Vaisių minkštime yra 5,5-10,6 % angliavandenių, sudarytų iš sacharozės, gliukozės, fruktozės, pektininių medžiagų, ląstelienos. Turi daug cukrų, baltymų, krakmolo, organinių rūgščių, daug pakeičiamųjų ir nepakeičiamųjų aminorūgščių, vitaminų B, C, PP, mikroelementų, folinės rūgšties, karotino.

100 g vaisiaus sultingas minkštymas suteikia svarbias maistines medžiagas: 112 mg kalio, 8,1 mg vitamino C, 28 µg vitamino A, 10 mg magnio, 3 µg folio rūgšties ir 0,4 g maistinių skaidulų, o tai sudaro 4 % kalio, 11-37 % vitamino C ir 4-10 % vitamino A, taip pat daugiau nei 1 % magnio ir maistinių skaidulų, rekomenduojamų suaugusiesiems ir vaikams. Be to, tikrasis arbūzas pasižymi dideliu antioksidantų, įskaitant likopeną ir l-citruliną, biologiniu prieinamumu.[3]

Sėklose yra augalinio aliejaus.

Paprastai prinokę tikrieji arbūzai valgomi švieži. Tai puikus desertinis patiekalas. Kadangi jame yra daug vandens, jis gerai malšina troškulį.

Kai kur gaminami sūdyti prinokę ar neprinokę arbūzai. Jie subadomi pagaliuku, dedami į stiprų sūrymą (800 g druskos 10 l vandens). Maždaug po mėnesio sūdytus arbūzus galima valgyti.

Gaminamos ir arbūzų sultys, o jas pavirinus, gaunamas tam tikros koncentracijos arbūzų „medus“, kuris ilgai išsilaiko. Tokiame meduje yra iki 89 % cukraus.

Iš arbūzo žievės gaminami cukatai. Iš sėklų spaudžiamas aliejus.

Žurnale „Nutrients“ paskelbti du naujausi tyrimai rodo, kad arbūzo vartojimas gali padidinti maistingųjų medžiagų suvartojimą ir bendrą mitybos kokybę tiek vaikams, tiek suaugusiesiems bei apsaugoti kraujagyslių funkciją hiperglikemijos metu.[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 powo.science.kew.org / Citrullus lanatus (Thunb.) Matsum. & Nakai
  2. terminai.vlkk.lt / Tikrasis arbūzas Archyvuota kopija 2023-05-08 iš Wayback Machine projekto. | VLKK terminų bankas; nuoroda tikrinta: 2023.05.08.
  3. 3,0 3,1 sci.news / Regular Watermelon Consumption Improves Heart Health and Diet Quality, Two Studies Suggest; by Natali Anderson | May 5, 2023