Andromedos ir Paukščių Tako galaktikų susidūrimas

Andromedos ir Paukščių Tako galaktikų susidūrimas – prognozuojamas galaktikų susidūrimas, kuris turėtų įvykti po maždaug 4 mlrd. metų. Tiek viena, tiek kita susidūrime dalyvausianti galaktika priklauso Vietinei galaktikų grupei.[1][2][3]

Vaizdo įrašas apie galaktikų susidūrimą.
NASA sukurta vizualizacija.

Žvaigždžių susidūrimai

redaguoti

Andromedos galaktikoje yra apie trilijonas (1012) žvaigždžių, o Paukščių Take – maždaug 300 milijardų (3x1011). Dviejų žvaigždžių susidūrimo tikimybė yra nykstamai maža dėl didžiulių žvaigždes skiriančių atstumų. Pavyzdžiui, artimiausia Saulei žvaigždė Kentauro Proksima yra nutolusi atstumu, prilygstančiu 3x107 Saulės skersmenų (4x1013 km arba 4,2 šm). Jei Saulė būtų stalo teniso kamuoliukas Paryžiuje, Kentauro Proksima atitiktų žirnio dydžio rutuliuką Berlyne (Paukščių Tako galaktika būtų ~1,9x107 km pločio, o tai atitinka apie trečdalį atstumo iki Marso).

Nors netoli galaktikos centro žvaigždės yra išsidėsčiusios arčiau viena kitos, atstumai vis tiek yra labai dideli. Vidutinis žvaigždžių nuotolis (1,6x1011 km) atitinka stalo teniso kamuoliuką kas 3,2 km. Tai reiškia, kad kurių nors dviejų žvaigždžių susidūrimas yra ypač mažai tikėtinas.[4]

Įvykio tikimybė

redaguoti

Iki 2012 m. nebuvo pavykę išsiaiškinti, ar Andromedos bei Paukščių Tako galaktikos iš tiesų susidurs. Frank Summers iš Mokslinio kosminių teleskopų instituto („Space Telescope Science Institute“) sukūrė šio numatomo įvykio kompiuterinę vizualizaciją, paremtą profesorių Chris Mihos (Case Western Reserve University) ir Lars Hernquist (Harvardo universitetas) tyrinėjimais.[5]

Įvertinę 20022010 m. naudojantis Hablo kosminiu teleskopu vykdytus kruopščius Andromedos galaktikos judėjimo matavimus, 2012 m. tyrinėtojai priėjo išvadą, kad galaktikų susidūrimas neabejotinai įvyks.[6] Tokie galaktikų susidūrimai Visatoje yra palyginti dažni. Pvz., manoma, kad Andromedos galaktika praeityje jau yra susidūrusi su mažiausiai viena galaktika,[7] o kelių nykštukinių galaktikų (pvz., Šaulio sferoidinės nykštukinės galaktikos) susidūrimas su Paukščių Taku vyksta šiuo metu.

Remiantis šiais moksliniais tyrimais taip pat galima manyti, kad susidūrime dalyvaus ir Trikampio galaktika – trečioji pagal dydį Vietinių galaktikų grupėje. Labiausiai tikėtina, kad ji taps iš Andromedos bei Paukščių Tako susidariusios galaktikos palydove, o dar tolimesnėje ateityje su ja susijungs. Negalima atmesti ir to, jog Trikampio galaktikos susidūrimas su Paukščių Tako galaktika įvyks anksčiau, nei susidūrimas su Andromeda. Be to, įmanoma, kad Trikampio galaktika apskritai paliks Vietinę grupę.[8]

Saulės sistemos likimas

redaguoti

Dviejų Harvardo-Smitsono astrofizikos centro mokslininkų teigimu, egzistuoja 50 % tikimybė, kad susijungus galaktikoms Saulės sistema bus triskart toliau nuo galaktikos centro, negu yra dabar. Anot jų, taip pat esama 12 % tikimybės, jog Saulės sistema bus išsviesta iš naujosios galaktikos kažkuriuo susidūrimo momentu.[9] Toks įvykis jokio neigiamo poveikio sistemai greičiausiai neturėtų.[9][10]

Tuomet, kai vyks galaktikų susidūrimas, Žemės paviršius bus gerokai per karštas, kad jame galėtų egzistuoti skystas vanduo, todėl žemiškoji gyvybė jau bus išnykusi. Prognozuojama, jog dėl laipsniškai didėjančio Saulės šviesio tai turėtų įvykti po ~1,4 mlrd. metų.[11][12]

Kvazaras

redaguoti

Manoma, kad dėl Paukščių Tako ir Andromedos galaktikų susidūrimo gali susiformuoti kvazaras.

Jei kvazaras susiformuotų Andromedos galaktikos centre, jis būtų matomas iš Žemės ir būtų toks šviesus, kaip Mėnulio pilnatis, nors ir nutolęs 10 000 šviesmečių. Vis dėlto jo akrecinis diskas nebūtų matomas, dėl fliuktuacijų atmosferoje kvazaras atrodytų kaip mirksinti žvaigždė.

Kvazarui susiformavus Paukščių Tako centre, iš Žemės jis nebūtų matomas dėl dulkių tarp planetos ir galaktikos centro. Kvazaras Andromedos galaktikos centre būtų ryškesnis, nei susiformavęs Paukščių Tako centre, nes Andromedos galaktikos centre esanti juodoji bedugnė yra didesnė už Paukščių Tako. Vis dėlto, kaip jau minėta, net jei visa tai ir įvyktų, gyvybė Žemėje tuo metu jau bus išnykusi.[13][14][15][16]

Žvaigždžių formavimosi suintensyvėjimas

redaguoti

Susidūrus dviem spiralinėms galaktikoms, jų diskuose esantis vandenilis suspaudžiamas, todėl prasideda intensyvus naujų žvaigždžių formavimasis (šio reiškinio pavyzdys – tarpusavyje sąveikaujančios Antennae galaktikos). Visgi Andromedos ir Paukščių Tako susidūrimo atveju žvaigždžių formavimosi suintensyvėjimas bus ganėtinai silpnas dėl nedidelio galaktikų diskuose likusių dujų kiekio, tačiau jo gali pakakti kvazarui susiformuoti.[10]

Naujoji galaktika

redaguoti

Kaip rodo simuliacijos, šis objektas atrodys kaip milžiniška elipsinė galaktika, bet jos centre žvaigždžių tankis bus mažesnis, nei dabar egzistuojančiose elipsinėse galaktikose.[10]

Tolimoje ateityje į šį objektą įsilies visos likusios Vietinės grupės galaktikos. Tai bus paskutinė šios galaktikų grupės evoliucijos pakopa.[17]

Išnašos

redaguoti
  1. Hazel Muir, "Galactic merger to 'evict' Sun and Earth, " New Scientist 4 May 2007 Archyvuota kopija 2008-10-10 iš Wayback Machine projekto.
  2. Astronomy, June 2008, p. 28, by Abraham Loeb and T. J. Cox.
  3. Andromeda on collision course with the Milky Way
  4. http://www.nasa.gov/mission_pages/hubble/science/milky-way-collide.html
  5. Hubblesite Newscenter: Hubble Astronomer Creates Spectacular Galaxy Collision Visualization for the National Air and Space Museum
  6. Andromeda on collision course with the Milky Way
  7. „Andromeda involved in galactic collision“ MSNBC 10:38 a.m. PT 29 January 2007.
  8. The M31 Velocity Vector. III. Future Milky Way-M31-M33 Orbital Evolution, Merging, and Fate of the Sun
  9. 9,0 9,1 Cain, Fraser (2007). „When Our Galaxy Smashes Into Andromeda, What Happens to the Sun?“. Universe Today. Suarchyvuota iš originalo 2007-05-17. Nuoroda tikrinta 2007-05-16.
  10. 10,0 10,1 10,2 Cox, T. J.; Loeb, Abraham (2008). „The Collision Between The Milky Way And Andromeda“. Monthly Notices of the Royal Astronomical Society. 386 (1): 461–474. arXiv:0705.1170. Bibcode:2008MNRAS.386..461C. doi:10.1111/j.1365-2966.2008.13048.x. S2CID 14964036.
  11. Schröder, K.-P.; Smith, R. C. (2008). „Distant future of the Sun and Earth revisited“. Monthly Notices of the Royal Astronomical Society. 386 (1): 155. arXiv:0801.4031. Bibcode:2008MNRAS.386..155S. doi:10.1111/j.1365-2966.2008.13022.x.
  12. Carrington, D. (2000-02-21). „Date set for desert Earth“. BBC News. Nuoroda tikrinta 2007-03-31.
  13. http://www.galaxydynamics.org/papers/GreatMilkyWayAndromedaCollision.pdf Archyvuota kopija 2008-12-17 iš Wayback Machine projekto.
  14. http://www.jstor.org/pss/3971408
  15. https://www.cfa.harvard.edu/~tcox/localgroup/lg.pdf
  16. Alex Filippenko (University of California, Berkeley) on The Universe Season 4 Episode 10.
  17. A dying universe: the long-term fate and evolution of astrophysical objects, Fred C. Adams and Gregory Laughlin, Reviews of Modern Physics 69, #2 (April 1997), pp. 337–372.

Nuorodos

redaguoti

Vaizdo įrašų nuorodose astronomų pasakojimas apie Paukščių Tako ir Andromedos galaktikų ateities susidūrymą ir pasekmes: