Andžejus Potockis (1663)
| Andžejus Potockis (1663) | |
|---|---|
| Potockiai | |
| |
| Herbas „Pilava“ | |
| Gimė | 1618 m. |
| Mirė | 1663 m. gegužės 19 d. (~45 metai) |
| Tėvas | Jokūbas Potockis |
| Motina | Katerina |
Andžejus Potockis (lenk. Andrzej Potocki, po 1618 – iki 1663 m. gegužės 19 d.) – Lenkijos karinis ir valstybinis veikėjas iš Potockių giminės, Braclavo vaivada, Vinycios seniūnas, Karūnos didysis stovyklininkas.
Biografija
redaguoti1636 metais mokėsi Krokuvos universitete, 1637 metais – Padujos universitete. Baigęs mokslus, tapo karaliaus Vladislovo IV rūmininku. Bagdono Chmelnickio sukilimo metu su karalaičio Karolio Ferdinando dragūnais buvo pasiųstas buvo į Baro miestą. 1648 m. rugpjūčio 4 d. pateko į apgultį. Rugpjūčio 7 d. neteko didelės dalies armijos. Rugpjūčio 8 d. pradėjo derybas, gavo savo karių išėjimo garantiją. Kazokai pažeidę sutartį, dalį belaisvių užmušė, o pats Andžejus pateko į nelaisvę. 1649 metų vasarį Adomo Kisielio pasiuntinybė reikalavo jo išlaisvininmo. Bogdanas Chmelnickis įsakė jį atvežti į Perejaslavą ir grasino nuteisti. Transportavimo metu Trachtemirove sugebėjo pabėgti ir pasidavė totoriams. Buvo išlaisvintas Zborovskio taikos sąlygomis 1649 metais. Berestečko mūšio metu kariavo Mikalojaus Potockio pulke vadovaudamas kazokų vėliavai (išlaikė ją iki savo mirties). Tikėtina, году. Ko gero, netrukus po Vinicos seniūno pareigybės gavimo tapo kavalerijos pulkininku (buvo juo 1654 metų pabaigoje)[1]
1655 metų rudenį buvo savo giminaičio Stanislovo Raveros Potockio armijoje, tikriausiai dalyvavo Jogailionos mūšyje 1655 m. rugsėjo 29 d. 1655 m. spalio 22 d. kartu su Mikalojumi Ostrorugu išvažiavo į Krokuvą, vadovavo pasiuntinybei nuo karių vadovaujamų etmonų dėl pasidavimo Karliui Gustavui. Spalio 31 d. pasirašė pasidavimo aktą. Buvo vienas iš Tišoveco konfederacijos organizatorių, 1655 m. gruodžio 29 d. pasirašė jos sušaukimo aktą[2].
1656 m. spalio 2 d. karalius Andžejui Potockiui suteikė jam šiuos kaimus: Dzviniačių, Zvenigorodą, Vovkivcus, Latkivcus, Babincus, Trubčiną, taip pat priklausiusius jo tėvui Griadą Secechovą, Briuchovecką, Lvovo žemėje. Nuosavybės dalį užrašė Tuliško bažnyčios statybai[3].
Karjera
redaguoti- Karūnos didysis stovyklininkas nuo 1655 metų.
- Vinicos seniūnas nuo 1652 metų vasaros[4].
- Braclavo vaivada (1662–1663) – pareigybę gavo tarp 1662 m. birželio 20–25 d. po Mykolo Jurgio Čartoriskio pervedimo į Voluinės vaivadas[3].
- 1662 m. liepos 25 d. tapo Letičevo seniūnu, ir Podolė generaliniu seniūnu.
Mirė prieš 1663 m. gegužės 19 d. Lvove, kur buvo su reikalais, susijusiais su Iždo komisija.
Šeima
redaguoti- Tėvas – Jokūbas Potockis (? – iki 1657) – Podolės pataurininkas.
- Motina – Katerina (1579–1621), pirmas vyras – Motiejus Jablonovskis (1569–1619).
- Žmona – Viktorija Elžbieta Potocka (?–1670), 1-mas vyras Lvovo seniūnas Adomas Jeronimas Seniavskis (apie 1623–1650)[3]).
- Įbrolis nuo motinos – Janas (Janas Stanislavas) Jablonovskis (1600–1647) – Karaliaus pataurininkas nuo 1638 metų, Karūnos ginklininkas nuo 1642 metų.
Literatūra
redaguoti- Majewski W. Potocki Andrzej (Jędrzej) h. Pilawa (zm. 1663) // Polski Słownik Biograficzny. – Wrocław – Warszawa – Kraków – Gdańsk – Łódź: Zakład Narodowy Imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1983.- Tom XXVII/4. – Zeszyt 115. – S. 625–831 s.770-773.
Išnašos
redaguoti- ↑ Majewski W. Potocki Andrzej (Jędrzej) h. Pilawa (zm. 1663) // Polski Słownik Biograficzny. – Wrocław – Warszawa – Kraków – Gdańsk – Łódź: Zakład Narodowy Imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1983. - T. XXVII/4. – Zeszyt 115. – S. 770-771.
- ↑ Majewski W. Potocki Andrzej (Jędrzej) h. Pilawa (zm. 1663) // Polski Słownik Biograficzny. – Wrocław – Warszawa – Kraków – Gdańsk – Łódź: Zakład Narodowy Imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1983. - T. XXVII/4. – Zeszyt 115. – S. 771.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Majewski W. Potocki Andrzej (Jędrzej) h. Pilawa (zm. 1663)… s.773
- ↑ Majewski W. Potocki Andrzej (Jędrzej) h. Pilawa (zm. 1663)… s.770