Adomas Kisielis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Adomas Kisielis | |
---|---|
Kisieliai | |
Herbas „Namiot“ | |
Gimė | 1600 m. |
Mirė | 1653 m. gegužės 3 d. (~53 metai) |
Tėvas | Grigorijus Gnovošovičius Kislielus-Nizkinickis |
Motina | Terezė Ivanicka |
Sutuoktinis (-ė) | Anastasija Gulkovič |
Vikiteka | Adomas Kisielis |
Adomas Kisielis (bltr. Адам Кисіль; 1600–1653 m. gegužės 3 d.) – ATR valstybinis veikėjas, karaliaus dvariškis (1633), Nosovsko seniūnas ir Černigovo pakamaris (1633), paskutinis ATR stačiatikių senatorius nuo 1641 metų, Černigovo kaštelionas (1639–1646), nuo 1646 metų Kijevo kaštelionas, Braclavo vaivada nuo 1647 metų, Kijevo vaivada (1649–1653). Kasilino ir Brusilovo valdytojas.
Biografija
redaguotiKilo iš senos Voluinės bajorų Kisielių giminės. Voluinės bajoro Grigorijaus Gnovošovičiaus Kislielaus-Nizkinickio ir Terezos Ivanickos sūnus. Jaunesnysis brolis – Mikalojus Kisielis (apie 1605–1651), pulkininkas.
Mokėsi Zamoisko akademijoje, Zamostės mieste. Adomo Kisieliaus namų mokytoju buvo Kasjanas Sakovičius.
Nuo 1617 metų tarnavo Karūnos armijoje. Dalyvavo Osmanų imperijos, Rusijos ir Švedijos karuose. Buvo daugelio dvarų Ukrainoje valdytojas. 1617 metais Adomas Kisielis tarnavo Lenkijos pietų armijoje, vadovaujamoje Stanislovo Žolkievskio ir gynusioje ATR pietines sienas nuo turkų-osmanų ir Krymo totorių antpuolių. 1619 metais dalyvavo Lenkijos armijos žygyje prieš turkus netoli Orinino, 1620 metais lydėjo Karūnos didijį etmoną Stanislovą Žolkievskį žygyje į Moldaviją ir dalyvavo tragiškame Cecioros mūšyje. 1621 metais pradedant Lietuvos didžiajam etmonui Jonui Karoliui Chodkevičiui Adomas Kisielis dalyvavo Chotyno mūšyje, vėliau tarnavo vadovaujant Karūnos didžiajam etmonui Stanislovui Konecpolskiui. Pradžioje Adomas Kisielis, būdamas neturtingas, užėmė tik žemas pareigybes, bet po šešerių metų jau buvo įgulos vadu.
Dėl tėvo mirties Adomas Kisielis buvo priverstas palikti tarnybą ir grįžti į giminės dvarus. Gyveno savo dvare iki Žygimanto III Vazos mirties (1632 m. balandžio 30 d.). Konvokaciniame seime Adomas Kisielis palaikė karalaičio Vladislovo Vazos kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą ir pasisakė už stačiatikišką tikybą. 1633 metų pradžioje naujas Lenkijos karalius Vladislovas IV paliko Adomą Kisielį karaliaus rūmuose kaip „karaliaus dvariškį“.
Adomas Kisielis aktyviai dalyvavo ATR-Maskvos kare (1632–1634).
Literatūra
redaguoti- Кисель, Адам // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907.
- Русский биографический словарь: Ибак – Ключарев. – Изд. под наблюдением председателя Императорского Русского Исторического Общества А. А. Половцова. – Санкт-Петербург: тип. Гл. упр. уделов, 1897 [2]. – Т. 8. – 756 с.
Galerija
redaguotiPolitinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Jonušas Tiškevičius Logoiskis |
Kijevo vaivada 1649–1653 |
Po to: Stanislovas Ravera Potockis |