Anatolijus Šenderovas

Anatolijus Šenderovas
Gimė 1945 m. rugpjūčio 21 d.
Uljanovskas, Rusijos TFSR, TSRS
Mirė 2019 m. kovo 25 d. (73 metai)
Naujasis Džersis, JAV
Tėvas Michailas Šenderovas
Motina Ila Šenderova
Sutuoktinis (-ė) Marina Šenderova (Lazarina) v.1967 - s. 1976
Veikla kompozitorius.
Žymūs apdovanojimai

Anatolijus Šenderovas (1945 m. rugpjūčio 21 d. Uljanovske, Rusijos TFSR, TSRS2019 m. kovo 25 d. Naujajame Džersyje, JAV) – žydų kilmės lietuvių kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei kitų apdovanojimų laureatas. Laikomas vienu garsiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių.[1] Kūrė tiek kamerinę, tiek simfoninę muziką, kuri atliekama koncertų salėse įvairiose pasaulio šalyse.

Biografija

redaguoti

Mokėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje. 1967 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę). 1990 m. išvyko stažuotis į Tel Avivo S. Rubino muzikos akademiją. 1995 m. – 1997 m. studijavo kompoziciją Sankt Peterburgo N. Rimskio–Korsakovo konservatorijoje pas prof. O. Evlachovą.

Mirė 2019 m. kovo 25 d. netikėtai po ligos, gydydamasis Naujojo Džersio valstijoje, JAV. Palaidotas Sudervės kapinėse.[2][3]

Vienas iš žymiausių šių laikų Lietuvos kompozitorių. Dalyvavo daugiau kaip 30 tarptautinių muzikos festivalių. Pastatė tris baletus („Mergaitė ir Mirtis“ 1982 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – „Mary Stuart“ 1987 m., „Vanemuine“ teatre, Tartu, Estijoje, „Dezdemona“ 2005 m.). Taip pat A. Šenderovas sukūrė muziką trims simfonijoms, dviem koncertams violončelei, koncertui gitarai ir kameriniam orkestrui. 1990 m. Izraelio kompozitoriaus, profesoriaus J. Dorfmano apsilankymo Lietuvoje proga tuometiniuose Menininkų rūmuose Vilniuje pirmą kartą Lietuvoje atlieka viešai Izraelio himną. 1992 m. 1 – ojo Tarptautinio profesionaliosios žydų muzikos festivalio Vilniuje vienas iš organizatorių. 1992 m. pagal „Giesmių giesmės“ tekstą hebrajų kalba sukuria simfoninį kūrinį „Prispauskit prie širdies mane kaip antspaudą“ sopranui, bosui, mušamiesiems solo ir simfoniniam orkestrui. 1995 m. panaudojant Elijo Ben Solomono Kremerio (Vilniaus Gaono) tekstus parašo simfoninį kūrinį „Shma Israel“ kantoriui, berniukų ir vyrų chorams ir simfoniniam orkestrui. Kompozitorius sukuria daugelį kitų kūrinių: 1996 m. „Jokūbo regėjimas“ saksofonui ir mušamųjų ansambliui, 2001 m. „Cantus in memoriam Jascha Heifetz“ smuikui solo, 2004 m. „Iš užmirštos knygos“ pagal senąsias Vilniaus krašto žydų dainas simfoninis kūrinys mecosopranui ir kameriniam orkestrui, 2004 m. „Exodus“ saksofonui, akordeonui, styginių kvartetui ir fonogramai, Cantus 1, Cantus 2 violončelei solo, muziką Lietuvos – Vokietijos vaidybiniam filmui „Vilniaus getas“. pripažintam geriausiu 2006 metų Lietuvos filmu. Anatolijaus Šenderovo muzika išsiskiria ekspresyvumu, tembro, dinamikos, faktūros įvairove. Joje stipri dramaturginė tėkmė, ekspansyvus laiko pojūtis. Kompozitorius nėra prisirišęs prie konkrečios komponavimo sistemos: didžiajai jo kūrybos daliai būdinga nuosaikiai moderni muzikinė kalba su įvairių šiuolaikinių technikų elementais.

Apdovanojimai

redaguoti

1996 metais apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu (Riterio kryžiumi), 2006 m. – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. 1997 metų Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas. Kompozitorius yra kelių tarptautinių konkursų laureatas: 1993 metais už kūrinį "Der tiefe Brunnen… " apdovanotas II premija tarptautiniame konkurse Prahoje; 1994 metais už kūrinį „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio eskizai“ – garbės diplomu tarptautiniame Witoldo Lutosławskio kompozicijos konkurse Kilyje (Švedijoje), 2002 metais už koncertą violončelei ir simfoniniam orkestrui „Concerto in Do“ – Europos kompozitoriaus premija „young.euro.classic“ festivalyje Berlyne. 2005 m. Anatolijus Šenderovas laimėjo prizą už geriausią sceninį kūrinį (baletą „Dezdemona“) Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtame geriausių metų kūrinių konkurse. 2008 m. kompozitorius pelnė Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) apdovanojimą.

Literatūra

redaguoti
  • XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas. Vilnius, 2007.

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti