Aleksandras VII (lot. Alexander PP. VII, tikroji pavardė it. Fabio Chigi, 1599 m. vasario 13 d. Siena, Italija1667 m. gegužės 22 d. Roma, Italija) – 238-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius. Popiežius nuo 1655 m. balandžio 7 d. iki mirties.[1]

Aleksandras VII
lot. Alexander VII
238-asis Popiežius
Gimimo vardas it. Fabio Chigi
Gimė 1599 m. vasario 13 d.
Siena, Italija
Mirė 1667 m. gegužės 22 d. (68 metai)
Palaidotas (-a) Šventojo Petro bazilika
Tautybė italas
Popiežiaus herbas
Popiežiaus herbas
238-asis Popiežius
Išrinktas 1655 m. balandžio 7 d.
Baigė 1667 m. gegužės 22 d.
Pirmtakas Inocentas X
Įpėdinis Klemensas IX
Vikiteka Aleksandras VII

Biografija

redaguoti

Buvo popiežiaus Pauliaus V sūnėnas. Jaunystėje mokėsi privačiai. Vėliau Sienos universitete gavo filosofijos, teisės ir teologijos daktaro laipsnį. 1627 m. Ferajoje pradėjo eiti popiežiaus vicelegato pareigas. Rekomendavus dviem kardinolams, 1639 m. buvo paskirtas Maltos inkvizitoriumi ir Kelno nuncijumi. 1648 m. protestavo prieš Vestfalijos taiką, baigusią Trisdešimtmetį karą. 1651 m. popiežius Inocentas X jį paskyrė kardinolu šalies sekretoriumi bei Šv. Marijos Liaudies bažnyčios dvasiniu kardinolu. Popiežiumi išrinktas 1655 m. balandžio 7 d. Pirmaisiais popiežiaus metais Aleksandras VII gyveno kukliai ir net draudė giminaičiams atvykti į Romą, tačiau nuo 1656 m. Vatikano kurijoje nepotizmas vėl suklestėjo. Jo valdymo laikotarpiu buvo pastatyta Šv. Petro aikštės kolonada. Užsienio politikoje palaikė Ispanijos pretenzijas į Portugaliją, rėmėsi Jėzuitais, konfrontavo su Prancūzijos ministru pirmininku, kardinolu Dž. Mazariniu.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Inocentas X
  Popiežius
Aleksandras VII

1655-1667
Įpėdinis
Popiežius
Klemensas IX

Išnašos

redaguoti

Nuorodos

redaguoti