Paprastasis klevas

(Nukreipta iš puslapio Acer platanoides)
Acer platanoides
Paprastasis klevas (Acer platanoides)
Paprastasis klevas rudenyje
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Kleviniai
( Aceraceae)
Gentis: Klevas
( Acer)
Rūšis: Paprastasis klevas
( Acer platanoides)
Binomas
Acer platanoides
L., 1753
Sinonimai
  • Acer cappadocicum subsp.

turkestanicum (Pax) A.E.Murray

  • Acer dieckii (Pax) Pax
  • Acer fallax Pax
  • Acer laciniatum Borkh. ex Tratt.
  • Acer lactescens Pers.
  • Acer laetum var. cordifolium

R.Uechtr. & Sint.

  • Acer lobelii var. dieckii Pax
  • Acer lobergii Dippel
  • Acer palmatifidum Tausch ex Steud.
  • Acer platanifolium Stokes
  • Acer platanoides f. acuminatum

Schwer.

  • Acer reitenbachii Dippel
  • Acer rotundum Dulac
  • Acer schwedleri K.Koch
  • Acer vitifolium Opiz ex Tausch.
  • Euacer acutifolium Opiz
  • Euacer platanoides (L.) Opiz

Paprastojo klevo savaiminio paplitimo arealas

Paprastasis klevas (lot. Acer platanoides, angl. Norway Maple, vok. Spitz-Ahorn) – klevinių (Aceraceae) šeimos, klevų (Acer) genties lapus metantis medis.

Paprastojo klevo požymių iliustracija
Jauni lapeliai ir žiedai
Lapai ir sparnavaisiai
Sparnavaisiai
Kamieno žievė
Nugeltę lapai rudenyje

Paplitimas redaguoti

Vakaruose paplitęs Prancūzijos vakaruose, rytuose – europinė Rusijos dalis, šiaurėje – pietų Skandinavijoje, pietryčiuose iki Irano.

Paplitimas Lietuvoje redaguoti

Nors pačių klevynų Lietuvoje labai mažai, tačiau plačiai paplitęs. Daugiau paplitęs rytų Lietuvoje bei Žemaičių aukštumoje.

Augavietės redaguoti

Grynų klevynų beveik nesudaro. Daugiausia klevai auga su kitais medžiais sausgirio ir baltmiškio tipo miško augavietėse su kitais lapuočiais ar mišriuosiuose medynuose kartu su paprastąja egle, paprastuoju ir bekočiu ąžuolais, paprastuoju uosiu, mažalape liepa. Gerai auga puriuose derlinguose, neįmirkusiuose priemolių ir priesmėlių dirvožemiuose.

Matmenys redaguoti

Auga gana greitai. Įprastai užauga iki 20-30 m, kartais gali užaugti iki 38 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1-1,5 m ar iki 5,15 m apimties.

Amžius redaguoti

Išgyvena nuo 150 iki 250 metų.

Morfologija redaguoti

Medis auga tankia, plačiai ovališka arba pusrutuliška laja. Kamienas tiesus. Žievė tamsiai pilka arba kiek ruda, smulkiai suaižėjusi, jaunų medelių lygi, šviesiai ruda. Pumpurai rausvai violetiniai arba tamsiai rusvi ir žvilgantys, šoniniai pumpurai prigludę prie šakelių, viršūniniai pumpurai dvigubai stambesni ir briaunoti. Lapai su 5-7 smailiaviršūnėmis skiautėmis, širdišku pamatu, stambūs 5-18 cm ilgio ir beveik tokio pat pločio. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, žvilganti, apatinė šviesiai žalia. Rudenį lapai tampa gelsvos, oranžinės arba rausvos spalvos. Lapkotis su baltomis pieniškomis sultimis. Vidutiniškai žydėti pradeda skleidžiantis lapams balandžio pab., apie balandžio 26 d. Žydi 13 dienų. Nors anksčiausiai pražysta balandžio 11 d., o vėliausiai gegužės mėnesio pabaigoje. Žiedai vienanamiai ar dvinamiai, gelsvai žali, medaus kvapo, nektaringi, susitelkę į skėtiškus žiedynus. Juos apdulkina vabzdžiai. Klevų vaisius – dvisėklis sparnavaisis, kuris gelsvai rudas, maždaug 4-6 cm ilgio, kampas tarp sparnelių apie 130–140 laipsnių. Prinoksta rugsėjo – spalio mėn. ir netrukus pradeda kristi. Sėklos plokščios. Dauginasi sėklomis ir iš kelmo išaugančiomis ataugomis. Šaknų sistema plati ir tvirta. Atviroje vietoje augantys medžiai pradeda derėti 15-30 metų.

Savybės redaguoti

Medis medingas, žieduose gausu nektaro, o jo lapai gerina dirvožemį. Klevo šaknyse ir žievėje yra alantoino. Šakose aptinkama kaučiuko. Lapuose yra gliukozės, manito, acto ir gintaro rūgščių, kaučiuko, aldehidų, įvairių karotinoidų, vitamino C ir E, apie 18 procentų rauginių medžiagų, lipidų. Paprastojo klevo suloje apie 2,5-4 procentus cukraus, kaučiuko ir kitų medžiagų.

Panaudojimas redaguoti

Klevo mediena lanksti, kieta, gelsva, žvilganti ir gražios tekstūros. Metinės rievės bei šerdies spinduliai matomi. Vertinga mediena, naudojama baldų, faneros, muzikos instrumentų, parketų, taip pat grėbliakočių, kirvakočių gamybai, drožinėjimo darbams. Sėklas lesa kryžiasnapiai.

Sula, cukrus, medus redaguoti

Tirpstant sniegui iš klevų pradeda tekėti sula, kuri nustoja tekėjusi 5 savaitės prieš lapų skleidimąsi. Sula saldi, turi apie 4 proc. cukraus, 1,1 proc. kaučiuko. Iš sulos gaminamas sirupas. Sulą taip pat mėgsta geniai.

Pavasarį prileista iš paprastojo klevo sula kaitinama ant nedidelės ugnies ir po kurio laiko ji tampa tąsia, saldžia mase – klevo cukrumi.

Paprastasis klevas medingumas – 4 balai. Vienas hektaras šių medžių gali išskirti apie 200 kg cukraus, nors jo didesni medynai Lietuvoje pasitaiko retai.

Ekologinė reikšmė redaguoti

Tinka alėjų, gatvių bei kelių apželdinimui, šlaitų tvirtinimui. Tinkamas apsodinti priešgaisrinėms juostoms. Lietuvoje auginamos kelios paprastojo klevo dekoratyvinės formos su karpytais, įvairių spalvų lapais, glausta bei rutuliška laja.

Pavadinimas redaguoti

Mokslinio, lotynų kalba pavadinimo autorius Karlas Linėjus gyvenęs 17071778 metais. Lotyniškai („acer“) – reiškia „smailus“, „aštrus“, graikų kalba („akros“) – „smailus“, nes klevų lapų skiautės yra smailiaviršūnės.

Galerija redaguoti

Nuorodos redaguoti