1975 m. Lietuvos šachmatų čempionatas
1975 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 42-asis Lietuvos vyrų ir 28-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.
Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas redaguoti
42-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1975 m. balandžio 8 – balandžio 30 d.
Čempionate žaidė 17 dalyvių, tarp kurių buvo 8 kviestiniai meistrai iš kitų sovietinių respublikų: Maskvos, Leningrado, Kišiniovo, Talino ir Rygos. Tuo siekta, kad Lietuvos čempionate dalyvaujantys Lietuvos šachmatininkai galėtų įvykdyti šachmatų meistro normą, kuri tuo metu buvo griežta ir reikalavo, kad turnyre dalyvautų atitinkamas kiekis patvirtintų šachmatų meistrų. Tai yra, kad dalyvaujantys meistrai savo titulą būtų įvykdę, ar patvirtinę, varžybose ne anksčiau, kaip prieš 3 metus. Iš 9 dalyvavusių Lietuvos šachmatininkų: šeši buvo vilniečiai, du – kauniečiai ir vienas dalyvis iš Šiaulių. Iš praėjusių metų čempionato prizininkų nedalyvavo sidabrą laimėjęs kaunietis J. Čiukajevas.
Vyrų čempionato eiga redaguoti
Po aštuonių ratų redaguoti
Turnyrinės lentelės priekyje po aštuonių ratų dominavo svečiai. Geriausiai kol kas žaidė Moldavijos čempionas N. Popovas kuris pasiekė 4 pergales, 4 baigė lygiomis ir turėjo 6 taškus iš 8 galimų. Įkandin jo sekė rygietis J. Petkievičius (5 iš 7), maskvietis A. Aleksiejevas (5 iš 8), leningradietis A. Krutianskis (4,5 iš 7) ir viena partija atidėta, R.T. Etrukas (4 iš 7). Iš kviestųjų meistrų, kol kas, mažiau 50 % taškų turėjo leningradietis S. Ivanovas (3,5 iš 8), L. Šustermanas iš Moldavijos (3 iš 7; viena atidėta partija), maskvietis M. Judovičius (2 iš 5; 3 atidėtos). Iš Lietuvos šachmatininkų tarp lyderių tebuvo A. Butnorius (iš 7; viena atidėta partija). Jis kartu su J. Petkievičiumi dalijosi 2-3 vietomis. Dar nebuvo praradę vilties pasiekti meistro normą (plius 5): D. Lapienis (4 iš 7), H. Žemaitis (4 iš 8), R. Klimavičius(3,5 iš; viena atidėta) V. Mikėnas (3 iš 6; 2. atidėtos. Beje, nenuilstantis veteranas per turnyrą paminėjo savo 65-rų metų sukaktį. Ir ta proga jį pasveikino visi varžybų dalyviai.[1]
Po dešimties ratų redaguoti
Po 10 ratų meistras iš Kauno A. Butnorius, nugalėjęs vilnietį D. Lapienį ir talinietį R. Etruką, tapo vienvaldžiu lyderiu. Jis surinko 7 taškus iš 9 galimų. Buvusio lyderio, kišionoviečio N. Popovo sąskaitoje – 6,5 tšk. iš 9 galimų. Po 6 taškus iš 9 turėjo rygietis J. Petkevičius ir vilnietis V. Mikėnas, kurie dalijosi 2-3 vietomis. Pastarasis, po eilės lygiųjų, įveikė savo auklėtinį G. Piešiną, D. Lapienį ir maskvietį M. Judovičių.[2]
Likus vienam ratui redaguoti
Likus paskutiniam, septynioliktajam ratui, lyderiu tebebuvo A. Butnorius. Tad meistras iš Kauno, nepaisant paskutinio rato pasekmių, jau buvo užsitikrinęs Lietuvos čempiono titulą.[3]
Prizininkai redaguoti
Lietuvos čempionu tapo Algimantas Butnorius, surinkęs 11.5 taško iš 16 galimų. Kadangi kviestiniai meistrai, žaidė be konkurencijos, kitus Lietuvos čempionato medalius iškovojo geriausiai turnyre pasirodę Lietuvos žaidėjai – sidabrą vilnietis tarptautinis meistras Vladas Mikėnas (9,5 tšk.), bronzą – kitas vilnietis Henrikas Žemaitis (8,5. tšk.).
Lentelė redaguoti
| Nr. | Dalyviai | Miestai | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | Taš- kai |
Vieta | Bergeris |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | A. Butnorius | Kaunas | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | 1 | ½ | 1 | 1 | 1 | 1 | ½ | ½ | 1 | ½ | 11,5 | 1 | ||
| 2 | N. Popovas* | Kišiniovas | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | 1 | ½ | ½ | 1 | ½ | 1 | 1 | 10,5 | 2 | ||
| 3 | A. Krutianskis* | Leningradas | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | 0 | 1 | 1 | ½ | 1 | 10 | 3-4 | 76 | |
| 4 | J. Petkievičius* | Ryga | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | ½ | 1 | 1 | 1 | 10 | 3-4 | 75 | |
| 5 | V. Mikėnas | Vilnius | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | 1 | 1 | 1 | ½ | 0 | ½ | 9,5 | 5 | ||
| 6 | A. Aleksiejevas* | Maskva | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | 1 | ½ | 9 | 6 | ||
| 7 | H. Žemaitis | Vilnius | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | 1 | 8,5 | 7 | ||
| 8 | R.T. Etrukas* | Talinas | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | ½ | ½ | 8 | 8-9 | 61,50 | |
| 9 | V. Ivanovas* | Leningradas | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | 1 | 1 | ½ | 8 | 8-9 | 61 | |
| 10 | L. Šustermanas* | Moldavija | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | 0 | ½ | 1 | ½ | ½ | ½ | 1 | 7,5 | 10-11 | 56,25 | |
| 11 | R. Žitkus | Kaunas | 0 | 0 | ½ | 0 | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | 0 | 1 | 1 | ½ | 1 | 7,5 | 10-11 | 52,50 | |
| 12 | D. Lapienis | Vilnius | 0 | ½ | 0 | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | 1 | ½ | 0 | ½ | ½ | 7 | 12 | ||
| 13 | G. Piešina | Vilnius | 0 | ½ | 1 | ½ | 0 | 0 | ½ | 0 | ½ | 0 | 1 | 0 | 0 | ½ | 1 | 1 | 6,5 | 13 | ||
| 14 | M. Judovičius* | Maskva | ½ | 0 | 0 | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 0 | ½ | 1 | 1 | 0 | 0 | 6 | 14-15 | 47,25 | |
| 15 | R. Klimavičius | Vilnius | ½ | ½ | 0 | 0 | ½ | ½ | 0 | ½ | 0 | ½ | 0 | 1 | ½ | 0 | 1 | ½ | 6 | 14-15 | 46,25 | |
| 16 | A. Uogelė | Šiauliai | 0 | 0 | ½ | 0 | 1 | 0 | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | 0 | 1 | 0 | ½ | 5,5 | 16 | ||
| 17 | G. Rastenis | Vilnius | ½ | 0 | 0 | 0 | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | 0 | 0 | ½ | 0 | 1 | ½ | ½ | 5 | 17 |
•Kviestiniai žaidėjai, dalyvavę ne konkurso tvarka.[5]
Lietuvos moterų šachmatų čempionatas redaguoti
28-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1975 m. balandžio 8 – balandžio 25 d.[5]
Čempionate žaidė tik 8 šachmatininkės: keturios vilnietės, dvi kaunietės, ir po vieną žaidėją iš Šiaulių bei Panevėžio, tačiau varžovės tarpusavyje žaidė po dvi partijas. Dalyvavo visos 1974 m. Lietuvos moterų čempionato prizininkės.
Moterų čempionato eiga redaguoti
Turnyro pusiaukelėje redaguoti
Pasiekus pusiaukelę moterys buvo sužaidusios, kiekviena su kiekviena, po vieną partiją, nors dar buvo atidėtų partijų, bet galima buvo konstatuoti, kad pripažintų lyderių pozicijos – gerokai susvyravusios: į priekį įsiveržė jauniausios čempionato žaidėjos: devyniolikametės panevėžietė S. Lakiūnaitė (4,5 tšk iš 7) ir šiaulietė B. Buršteinaitė (4 iš 6), turinti vieną atidėtą partiją. Ankstesnių čempionatų prizininkėms vilnietėms kandidatėms į meistres A. Karosienei ir V. Kaušilaitei teko besivejančiųjų vaidmuo – pirmoji turėjo 4 taškus iš 7 galimų, o antroji – 3 iš 5 ir dvi nebaigtas partijas. Kitų pirmenybių dalyvių rezultatai buvo tokie: S. Survilaitė – 2,5 iš 5 (2 atidėtos), N. Ivanovienė – 2,5 iš 6 (1 atidėta), N. Špikienė – 1,5 iš 7, M. Kartanaitė – 1 iš 3 (4 atidėtos).[1]
Po devynių ratų redaguoti
Po devynių ratų tebepirmavo panevėžietė S. Lakiūnaitė turėjusi 6 taškus iš 9 galimų. Į antrąją vietą pakilo vilnietė V. Kaušilaitė, kuri turnyro pradžioje buvo patyrusi du pralaimėjimus, o po to iškovojo penkias pergales iš eilės. Jos sąskaitoje buvo 5 taškai iš 7 galimų.[2]
Po paskutinio rato redaguoti
Gerai finišavo vilnietė Vilhelmina Kaušilaitė: ji paskutiniuose ratuose įveikė M. Kartanaitę, S. Survilaitę ir, surinkusi 9,5 taško iš 14 galimų, septintą kartą tapo Lietuvos čempione. Beveik visą laiką pirmavusi panevėžietė S. Lakiūnaitė liko antra – 9 tšk. Savo penktą bronzos medalį iškovojo 1974 m. bronzinė prizininkė, kaunietė N. Ivanovienė (7,5 tšk.). Po prizininkių liko: vilnietė M. Kartanaitė (7 tšk.) buvo 4-a, šiaulietė B. Buršteinaitė (irgi 7 tšk.) – 5-a. Praėjusių metų sidabro medalininkė A. Karosienė su 6,5 tšk. liko 6-a.[3]
Lentelės redaguoti
|
|
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Kulikauskas J. Pasiekus pusiaukelę// Sportas, 1975 m. balandžio 19 d., Nr.46
- ↑ 2,0 2,1 Kulikauskas J. Kaunietis tapo lyderiu// Sportas, 1975 m. balandžio 22 d., Nr.47
- ↑ 3,0 3,1 Kulikauskas J. Septintasis aukso medalis// Sportas, 1975 m. balandžio 29 d., Nr.50
- ↑ „1975 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-27. Nuoroda tikrinta 2020 m. gegužės 27 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ 5,0 5,1 Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2002. T.8. P. 217–218.