1940 m. Jurbarko gaisras
1940 m. Jurbarko gaisras – 1940 m. liepos 7 d. kilęs ir didelę dalį Jurbarko miesto nusiaubęs gaisras.
Gaisras kilo apie 18 val. miesto elektrinėje. Nuo jos gaisras persimetė į netoliese buvusį Hiršos Fainbergo malūną ir lentpjūvę ir plito po visą aplinkinį kvartalą. Daug miesto pastatų buvo pastatyti nesilaikant saugumo reikalavimų – iš neatsparių ugniai medžiagų, be ugniasienių, be to, ugnies kelyje pasitaikė sandėliai, prikrauti malkų ir šieno. Milžiniškas gaisras apėmė Mėsinės, Kauno, M. Valančiaus gatves, siekė ir Vytauto bei Dariaus ir Girėno gatves.
Jurbarko ugniagesių komanda buvo silpna. Atvykus Kauno, Tauragės, Raseinių, Šakių, Kudirkos Naumiesčio ugniagesiams, taip pat prie jų prisidėjus Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės bei SSRS kariškiams (manoma, kad dislokuotiems Tauragėje)[1], gaisras apie 22 val. lokalizuotas ir iki 6 val. ryto buvo likviduotas.
Nuostoliai buvo dideli: sudegė 110 gyvenamųjų ir 58 negyvenamieji pastatai. Liudininkų teigimu, sudegė maždaug 200 namų, priklausiusių žydams ir apie 10 namų, priklausiusių lietuviams.[2] Kai kuriuose šaltiniuose minimi 400 sudegusių namų,[3] tačiau tai panašiau į išpūstą skaičių.[4] Maždaug 500 žmonių liko be pastogės. Miestas nusiaubė patį Jurbarko centrą, sudegė daug įvairių parduotuvių, dirbtuvių ir kito turto. Buvo pranešta, kad vienas vyresnio amžiaus žmogus gaisro metu mirė – galbūt dėl didelio išgąsčio ir susijaudinimo.[5]
Be paminėtų nuostolių, gaisro metu stipriai apdegė Jurbarko švč. Trejybės bažnyčia: sudegė abiejų bokštų viršutinės medinės smailės, stogas, vidaus įrengimai, sudužo Amerikos lietuvių dovanotas varpas.[3] Apskaičiuota, kad sudegė nekilnojamojo turto už maždaug 2,6 mln. litų. Išsyk po gaisro imta ieškoti kaltininkų – buvo suimti trys asmenys.[6] Dar po kelių dienų patikslinta, kas yra kaltinamieji: Telšių apygardos technikos inspektorius Ruškevičius (privalėjo prižiūrėti, kad Jurbarko elektrinė būtų įrengta tinkamai), elektrinės savininkas Fainbergas ir jos nuomininkas Kšeinas. Buvo įvardinti gerokai didesni nuostoliai – 4,5 mln. litų (2 mln. nekilnojamojo turto ir 2,5 mln. – kito turto),[7] vėliau nuostolių dydžio įvertis padidėjo iki 6 mln.[2] Spalio mėnesį Kauno apygardos teismas kaltu pripažino tik elektrinės nuomininką – jam skirta 4 mėnesių paprastojo kalėjimo bausmė, kiti du kaltinamieji buvo išteisinti.[8]
Šaltiniai redaguoti
- (LT) Baisiojo Jurbarko gaisro byla // Tarybų Lietuva, 1940-10-10, Nr. 9.
- (LT) Dar apie gaisrą Jurbarke // Lietuvos žinios, 1940-07-09, Nr. 153.
- (LT) Gaisras Jurbarke padarė apie 2.600.000 Lt. nuostolių // Lietuvos aidas, 1940-07-12, Nr. 330.
- (LT) Indrišonis, Darius, Kai degdavo miestai (II dalis), Bernardinai.lt, 2023 09 07.
- (LT) Jurbarko gaisro nuostoliai apie 4,5 mil. litų, // Darbo Lietuva, 1940-07-19, Nr. 6.
- (LT) Liepos 7-ąją Jurbarką nusiaubė gaisras (nuotraukos). Šviesa 2023.07.07 09:45.
- (LT) Prieš 80 metų kilęs gaisras sunaikino Jurbarko senamiestį, bet ne atsiminimus, Mūsų laikas, 2020 liepos 7 d. 09:20.
- (LT) Vasiliauskienė Rūta, Miestas ir ugnis. Gaisrai Jurbarke, Mūsų laikas, rugsėjo 21 d. 09:05.
Išnašos redaguoti
- ↑ Indrišonis, Darius, Kai degdavo miestai (II dalis), Bernardinai.lt, 2023 09 07
- ↑ 2,0 2,1 Prieš 80 metų kilęs gaisras sunaikino Jurbarko senamiestį, bet ne atsiminimus, Mūsų laikas, 2020 liepos 7 d. 09:20
- ↑ 3,0 3,1 Liepos 7-ąją Jurbarką nusiaubė gaisras (nuotraukos). Šviesa 2023.07.07 09:45
- ↑ Vasiliauskienė Rūta, Miestas ir ugnis. Gaisrai Jurbarke, Mūsų laikas, rugsėjo 21 d. 09:05
- ↑ Dar apie gaisrą Jurbarke, // Lietuvos žinios, 1940-07-09, Nr. 153, p. 1
- ↑ Gaisras Jurbarke padarė apie 2.600.000 Lt. nuostolių, // Lietuvos aidas, 1940-07-12, Nr. 330, p. 3.
- ↑ Jurbarko gaisro nuostoliai apie 4,5 mil. litų, // Darbo Lietuva, 1940-07-19, Nr. 6, p. 4.
- ↑ Baisiojo Jurbarko gaisro byla // Tarybų Lietuva, 1940-10-10, Nr. 9, p. 7.