Ūsuotoji zylė

Ūsuotoji zylė (Panurus biarmicus) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, storasnapinių (Panuridae) šeimos paukščių rūšis.

Panurus biarmicus Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Ūsuotoji zylė, patinėlis Ūsuotųjų zylių čyrenimas
Apsaugos būklė
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Žvirbliniai paukščiai ( Passeriformes) Šeima: Storasnapiniai ( Panuridae) Gentis: Ūsuotosios zylės ( Panurus) Rūšis: Ūsuotoji zylė ( Panurus biarmicus)
Binomas
Panurus biarmicus Linnaeus, 1758
Sinonimai
Parus biarmicus Linnaeus, 1758
Paplitimas
Ūsuotųjų zylių apytikslis paplitimo arealas Eurazijos vidutinių platumų ir subtropikų klimato juostose:      sėslios      neperi

Mažytis paukštelis, mažesnis už naminį žvirblį (Passer domesticus) kūno ilgis 14–15,5 cm, svoris 11–21 g, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 16-18 cm.

Patino viršugalvis ir kaklas pilki. Nugara, antuodegis ir uodega ryškiai rudi. Sparnai juosvai rusvi. Nuo snapo pamato ir akių žemyn eina trikampė juoda dėmė „ūsai“. Apatinė pusė šviesiai rausva, pauodegys juodas. Snapas geltonas. Kojos juodos. Patelių galva rusva, be „ūsų". Jaunikliai blankesnių spalvų negu patelė, nugara juosvai ruda.

Ūsuotosios zylės išgyvena apie 6 m.

Ūsuotųjų zylių patelė

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje reta, bet aptinkama ištisus metus. Gyvena tankiuose nendrynuose. Lizdą suka nendrėse. Deda 5-7 gelsvai baltus kiaušinius, išmargintus juodai rudais taškeliais ir brūkšneliais. Peri 12-13 dienų. Jaunikliai lizdą palieka dar po 15-16 dienų. Išveda dvi vadas.

Nuorodos

• xeno-canto.org / Bearded Reedling · Panurus biarmicus · (Linnaeus, 1758) (ūsuotųjų zylių balso įrašai)