Šventoji (Palanga)

gyvenvietė
(Nukreipta iš puslapio Šventoji (Kretinga))
Šventoji
Vietovė prijungta prie miesto 1970 m.
{{#if:
2020 m.
Šventoji
Šventoji
56°01′48″š. pl. 21°04′44″r. ilg. / 56.030°š. pl. 21.079°r. ilg. / 56.030; 21.079 (Šventoji)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Palangos savivaldybės vėliava Palangos savivaldybė
Seniūnija Šventosios seniūnija
Vikiteka Šventoji (Palanga)
Vietovardžio kirčiavimas
( kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Šventóji
Kilmininkas: Šventõsios
Naudininkas: Šveñtajai
Galininkas: Šveñtąją
Įnagininkas: Šventą́ja
Vietininkas: Šventõjoje
Istoriniai pavadinimai vok. Heiligenau, latv. Elija

Šventoji – kurortinė gyvenvietė Baltijos pajūryje, buvęs miestelis Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, 12 km nuo Palangos centro.[2] Šventosios seniūnijos centras. Gyvenvietė išsidėsčiusi Šventosios upės kairiajame krante (per ją nutiesti 3 tiltai), jai įtekant į Baltijos jūrą. Gyvenvietėje stovi 39 m aukščio Šventosios švyturys, Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčia, bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla, ambulatorija, paštas. Yra daug viešbučių, upės pakrantėje (gyvenvietės rytuose) yra Šventosios estrada (nugriauta), miške prie kelio  A13  KlaipėdaLiepoja Šventosios kapinės. Šiauriniame Šventosios pakraštyje (Būtingės gyvenvietėje), kur baigiasi gyvenvietės ir viso Palangos miesto riba, yra Būtingės naftos terminalas. Pro čia kelias veda į Latvijos miestus Liepoją ir Rygą  A13  KlaipėdaLiepoja .

Etimologija

redaguoti
 
Upė Šventoji ties Šventąja

Šventoji – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia pratekančio Baltijos intako – Šventosios upės.

Istorija

redaguoti

Šventoji – sena žvejų gyvenvietė, įsikūrusi prie upės žiočių. Čia randami archeologiniai radiniai, siekiantys 3000 m. pr. m. e. Spėjama, kad Šventosios žiotyse prekyvietė ir uostas buvo jau prieš 1000 metų. 1422 m. Melno taika nustatė sieną tarp LDK ir Livonijos, kuri ėjo per Šventosios upę.

1520 m. pastatyta Šventosios evangelikų liuteronų bažnyčia. Vietos gyventojai daugiausia buvo kuršiai žvejai. Šventoji pažymėta 1542 m. H. Celijaus žemėlapyje. XIV–XVII a. Šventoji minėta Hanzos pirklių maršrutuose KaraliaučiusRyga. Ilgą laiką Šventoji buvo strategiškai svarbesnė už Palangą – XVI a. Šventosios uostas buvo žymimas žemėlapiuose, konkuravo su Klaipėda, čia buvo laivų dirbtuvės, prekybos centras, tvirtovė, parkas. XVI–XVIII a. Šventąją lankė anglų, olandų ir švedų laivai, kurie iš čia išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų. Anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai.

1679 m. Jonas Sobieskis dovanojo anglų pirkliams privilegiją įrengti didelių laivų prieplauką, o 1685 m. suteikė ir Magdeburgo teises. 1685 m. Šventosios gyvenvietei buvo leista savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, čia anglų pirklys Horst vėl įsteigė savo prekybos kontorą. Po to Šventosios uostas vėl atsigavo ir dėl jo konkurencijos Klaipėdos pirkliai skundėsi 1687 m. ir 1690 m.

1891 m. Šventojoje įsteigta pirmoji Lietuvoje jūros mokykla. 1921 m. kovo 30 d. pasirašyta sienų sutartimi kartu su Palanga Šventoji atiteko Lietuvai. Sienų klausimą išsprendė komisija, kuriai vadovavo škotų diplomatas Džeimsas Jangas Simpsonas. Lietuvai priklausęs Aknystos miestelis buvo iškeistas į Šventosios pajūrį. 1939 m. įkurta biblioteka. 1970 m. Šventoji prijungta prie Palangos.

2006 m. priimtas Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymas, numatantis uosto atkūrimą. 2008 m. patvirtintas Šventosios herbas. 2011 m. birželio 11 d. Šventosios uostas atidarytas. 2011 m. liepos pabaigoje pristatytas oficialus himnas „Šventas krantas (Šventosios himnas)“ (teksto autorė – žinoma rašytoja ir poetė Vidmantė Jasukaitytė, muzikos – kompozitorius Ramūnas Tamošauskas), kurį įdainavo operos solistas Mindaugas Rojus.[3][4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18191917 m. ? Kuršo gubernija
19191920 m. ? Latvija
1921 ? Kretingos apskritis
19501970 m. Šventosios apylinkės centras Kretingos rajonas
19701995 m. Palangos miestas
1995 Šventosios seniūnijos centras Palangos miesto savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2012 m.
1970 m.sur.[5] 1999 m. 2012 m.
835 2 000 2 631


Kultūra

redaguoti
  • Skulptūra „Žvejo dukros“ (1982 m., autorė Zuzana Pranaitytė), 4 m aukščio, prie uosto vartų.
  • Skulptūra „Baltijos aušra“ pietiniame Šventosios pakraštyje.
  • Žemaičių alkas, atstatytas 1998 m.
  • „Takas dideliems ir mažiems“ Šventosios šiauriniame pakraštyje. Parko įrengimu rūpinosi girininkas V. Kviklys. Čia yra liaudies meistrų skulptūrų, vaikų žaidimų aikštelės, pamokymai apie gamtą.
  • Poilsiavietė „Miškas visiems“ Būtingėje.

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000“ (Map). – Ryga. p. 114. {{cite map}}: Missing or empty |title= (pagalba) (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
  3. www.music.lt Šventosios himną įrašė operos solistas Mindaugas Rojus
  4. www.vakarinepalanga.lt Šventosios himnas – lietuviškų dainų paradų viršūnėse Archyvuota kopija 2014-01-16 iš Wayback Machine projekto.
  5. ŠventojiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 444 psl.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Liepoja – 54 km
Būtingė – 4 km
 
     
     
     
Darbėnai – 12 km
Palangos oro uostas – 7 km
Palanga – 13 km
Klaipėda – 35 km