Kerėžiai (Kelmė)
Kerėžiai | ||
---|---|---|
Gyvenvietė panaikinta 1983 m. | ||
55°44′13″š. pl. 22°56′17″r. ilg. / 55.737°š. pl. 22.938°r. ilg. | ||
Apskritis | Šiaulių apskritis | |
Savivaldybė | Kelmės rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Šaukėnų seniūnija | |
Kerėžiai – buvęs kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 12 km nuo Šaukėnų, netoli senojo kelio Kelmė-Šaukėnai, prie Medinupio (Mergupio, Gancės intakas). Prie buvusio Kerėžių dvaro parko yra senkapis. Jame dar 1966 m. buvo geležinis kryžius. Viršutinis kapinyno sluoksnis dalinai suardytas. Paminklą 1969 m. aprašė tytuvėniškis Petras Jagminas.
Etimologija
redaguotiKerėžiai – žemaitiškos kilmės žodis, reiškiantis trumpą išsišakojusį medį.
Istorija
redaguotiXIX a. pradžioje Kerėžių dvaras buvo vienas iš vienuolikos grafo Adomo Brioel-Pliaterio dvarų. Vėliau jis, būdamas silpnos valios, didelę savo turto dalį prarado. Liko tik Kerėžiai, Palendriai ir Vaitaičiai. XIX a. pradžioje Pliateris vedė kunigaikštytę Ksaverą Sviatopolk-Mirskytę (vienas iš šios giminės – Piotras Danilovičius Sviatopolk-Mirskis buvo Vilniaus generalgubernatorius, o nuo 1904 m. – Rusijos imperijos vidaus reikalų ministras).[2]
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1923 m. ir 1979 m. | |||||
1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur.[5] | ||
---|---|---|---|---|---|
22 | 59 | 19 | 0 | ||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 1–372.
- ↑ V. Rimkus. Kerėžiai. „Gimtinė“
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.