Kerala
Kerala (mal. കേരളം = Kēraḷam) – valstija Pietų Indijoje. Šiaurėje ji ribojasi su Karnataka, rytuose su Tamilnadu. Vakaruose ir pietuse valstiją supa Indijos vandenynas.
Kerala കേരളം | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
![]() | |||||||
Valstybė | ![]() | ||||||
Administracinis centras | Tiruvanantapuramas | ||||||
Rajonai | 14 | ||||||
Oficialios kalbos | malajalių | ||||||
Gyventojų | 35 699 400[1] | ||||||
Plotas | 38 852 km² | ||||||
Tankumas | 919 žm./km² | ||||||
Tinklalapis | www.kerala.gov.in | ||||||
![]() |
KeralaVikiteka |
Valstijoje gyvena apie 36 mln. gyventojų, kurių dauguma kalba malajalių kalba. Sostinė – Tiruvanantapuramas.[2]
Pietų Azijos subregionas Keisti
Keralos valstija sutampa su istoriniu – kultūriniu Pietų Azijos subregionu. Jis yra apgyvendintas malajalių tautos. Šis regionas – vienas naujausių, susiformavęs ir atskirą identitetą įgijęs tik apie VIII a. Iki tol jis buvo Tamilakamo dalis. Stiprėjant malajalių identitetui, formuojantis savarankiškai jų kalbai, rašto sistemai (malajalių raštas), kultūrai, regionas pradėtas vadinti Malajalamu. Vėliau jam prigijo pavadinimas Kerala.
Geografija Keisti
Kerala nusidriekusi tarp Indijos vandenyno (Malabaro kranto) ir rytuose iškilusių kalnų (Kardamono, Nilgirio, Animalajaus). Kranto linijos ilgis apie 590 km. Aukščiausias taškas – 2695 m Anaimudžio kalnas – stūkso Animalajaus kalnuose. Upės neilgos, vandeningos – Perijaras, Ponanis.
Klimatas musoninis subekvatorinis. Metinė vidutinė temperatūra 22 °C. Per metus iškrinta 2000–3100 mm kritulių.[3]
Kalnuose veši atogrąžų miškai, pakrantėje – palmių giraitės, mangrovės. Kalnuose įkurti Eravikulamo, Perijaro, Tylos Slėnio nacionaliniai parkai.
Istorija Keisti
Keralos istorija |
Čera, Alupai |
Viduramžių Čera, Silharai |
Čola, Pandija |
Svarupamai: |
Venadas, Kočinas, Kožikodė, Kolathunadas |
Portugalų Indija, Olandų Indija, Britų Indija |
Maisoras, Travankoras |
Kerala |
Savarankiška Keralos istorija, lyginant su kitų Pietų Azijos subregionų istorijomis, yra palyginti nesena. Iki VIII a. ji buvo Tamilakamo istorijos dalis, ir buvo valdomas kaip Čeros valstybės (kurios centras buvo Tamilnade) provincija. Nuo III a. čia įsigalėjo kalabharai.
IX a. pradžioje Keralos teritorijose susikūrė Antroji Čera, kurios valdovai kildino save iš senosios Čeros dinastijos. Valdant Kulasecharų dinastijai, Čera valdė visą Keralos pajūrį iš sostinės Kodungaluro. Atrodo, tuo metu ji valdė ir pajūrio Karnataką (Kanaros regioną). Čera aktyviai kovojo su galingomis to meto tamilų imperijomis Pandija ir Čola.
Antrosios Čeros valstybėje ėmė formuotis malajalių tautybė, kuri atsiskyrė nuo kitų tamilų. Kristalizavosi atskiras malajalių identitetas, kultūra. Valstybė kontroliavo didelę dalį Indijos vandenyno prekybos, čia apsistojo daug arabų pirklių.
Nuo Čolos antpuolių valstybė silpo ir apie XI a. suskilo į daugybę smulkių feodalinių valdų, vadinamų svarupamais (സ്വരൂപം), valdomų iš sostinių kovilakamų. Juos valdė valdovai, kurie tarpusavyje kariavo. Iškilo karių nairų sluoksnis. Stipriausi svarupamai buvo Kolathunadas, Kožikodė, Kočis ir Venadas. Nuo XVIII a. vidurio vyko konsolidacija, kuomet svarupamai įjungti į tris karalystes: Travankorą, Kočį ir Kožikodę.
Nuo XV a. pabaigos čia įtaką įgijo portugalai, vėliau olandai, britai. Britų Indijos laikais buvo išlaikyta karalysčių savivalda.
Po Indijos nepriklausomybės Travankoras ir Kočinas buvo sujungti į vieną valstiją. 1956 m. prie jų buvo prijungtas Madrasas, taip suformuojant Keralos valstiją.
Religijos Keisti
- Hinduizmas – 54,73 % (2011 m.)
- Islamas – 26,56 %
- Krikščionybė – 18,38 %
- Kita ar jokios religijos – 0,32 %
Didžiausi miestai Keisti
Kultūra Keisti
Šaltiniai Keisti
- ↑ INDIA: States and Major Agglomerations, citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 206
- ↑ Kerala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
Indijos valstijos ir teritorijos | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
|