Įspaudinės keramikos kultūra
Įspaudinės keramikos kultūra arba Kardialinės keramikos kultūra arba Impreso kultūra – Europos neolito archeologinė kultūra.
Įspaudinės keramikos kultūra | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
Dab. valstybės | Italija, Albanija, Kroatija, pietų Prancūzija, Ispanija | |||||
Ist. regionas | pietų Europa | |||||
Amžius | ankstyvasis neolitas | |||||
Kultūros teritorija (žalia) V tūkst. pr. m. e. |
Arealas
redaguotiĮspaudinės keramikos kultūra buvo pirmoji Europos žemyno neolitinė kultūra. Manoma, kad jos nešėjai atsikėlė iš Levanto, migravę į Balkanus, o vėliau į kitas Viduržemio jūros šalis, išstumdami vietines mezolitines kultūras. 7000–5000 m. pr. m. e. ji buvo paplitusi Adrijos jūros pakrantėse (dab. Albanija, Serbija ir Juodkalnija, Pietryčių Italija) ir Vakarų Graikijoje.
Iš šios kultūros išsivystė lokalūs variantai – Danilo-Kakanjo kultūra ir kitos.
Kultūra
redaguotiĮspaudinės keramikos kultūrai būdinga gerai išdegta su smėlio, žvyro ar smulkinto titnago priemaišomis lipdytinė keramika, puošta sraigių kriauklelių, nagų ar pagaliukų įspaudais, ornamentais ir simboliais. Puodai dideli, daugiausia pusrutulio ar kūgio formos, arba ovalūs, plokščiu dugnu. Ankstyvoji keramika nuo viršaus iki apačios puošta įspaudimais, vėlyvoji – poliruota ruda ar juoda spalva, puošta raižiniais ir inkrustacijomis, trikampiais, eglute, rombais, horizontaliomis ir vertikaliomis linijomis bei dryželiais arba ant tamsiai geltono fono dažytais ornamentais.
Įspaudinės keramikos kultūros žmonės gyveno kalnų pašlaičių urvuose ir atvirose gyvenvietėse, kurios ilgainiui pradėtos įtvirtinti – apie jas kasti grioviai; gyvenvietėse rasta pinučių sienų, glaistytų moliu, namų liekanų. Vertėsi žemdirbyste (augino kviečius, miežius, pupas; rasta trinamųjų girnų akmenų), gyvulininkyste (laikė galvijus, avis, ožkas), žvejyba, medžiokle, rinko maistą. Naudojo kaulinius ir raginius įrankius; rasta daug sraigių kriauklelių, antropomorfinių vazų, atspaudų ir skulptūrėlių. Įspaudinės keramikos kultūros keramikos dar randama Pietų Prancūzijoje ir Ispanijoje, kur ji, manoma, išplito dėl žmonių kelionių jūra.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Įspaudinės keramikos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 311 psl.
Literatūra
redaguoti- William K. Barnett, Douglas T Price, ed., Cardial pottery and the agricultural transition, p. 96
- Manen et al. Le Néolithique ancient de la péninsule Ibérique: vers une nouvelle evaluation du mirage africain?, 2007, pp. 133-151