Zogas I (alb. Naltmadhnija e tij Zogu I, Mbreti i Shqiptarëve, 1895 m. spalio 8 d. – 1961 m. balandžio 9 d.) – Albanijos vadovas 1922–1939 m. Būdamas 27 metų, jis iš pradžių buvo jauniausias Albanijos ministras pirmininkas (1922–1924 m.), paskui prezidentas (1925–1928 m.) ir galiausiai karalius (1928–1939 m.).

Zogas I
Albanijos karalius
Gimimo vardas Ahmed Muhtar bey Zogolli
Gimė 1895 m. spalio 8 d.
Burelis, Osmanų imperija Osmanų imperija
Mirė 1961 m. balandžio 9 d. (65 metai)
Siurenas, Prancūzija Prancūzija
Albanijos karalius
Valdė 1928 m. rugsėjo 1 d. - 1939 m. balandžio 9 d. (10 metų)
Ankstesnis jis pats (kaip prezidentas)
Vėlesnis Viktoras Emanuelis III
Albanijos prezidentas
Valdė 1925 m. sausio 31 d. - 1928 m. rugsėjo 1 d. (3 metai)
Ankstesnis pareigos įkurtos
Vėlesnis jis pats (kaip karalius)
Albanijos ministras pirmininkas
Valdė 1922 m. gruodžio 26 d. - 1928 m. rugsėjo 1 d. (5 metai)
Ankstesnis Xhafer Ypi
Vėlesnis Kostaq Kotta
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Zogas I
Parašas

Osmanų Albanijoje gimęs Zogas nuo jaunystės aktyviai dalyvavo Albanijos politikoje, o per Pirmąjį pasaulinį karą kovojo Austrijos-Vengrijos pusėje. Jis ėjo įvairias ministro pareigas Albanijos vyriausybėje, kol 1924 m. birželį buvo ištremtas, bet vėliau, remiamas Jugoslavijos ir baltagvardiečių kariuomenės, grįžo ir buvo išrinktas ministru pirmininku.[1] 1925 m. sausį Zogas buvo išrinktas prezidentu ir jam buvo suteikti diktatoriaus įgaliojimai,[2] kurių dėka jis vykdė svarbias vidaus reformas, varžė pilietines laisves ir sudarė sąjungą su Benito Musolinio Italija. 1928 m. rugsėjį Albanija buvo paskelbta monarchija, o jis atsisėdo į sostą kaip albanų karalius Zogas I.[3]

Zogui valdant Albanija vis labiau patekdavo į Italijos įtaką, o ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, nepaisant Zogo pasipriešinimo, šalis tapo beveik visiškai priklausoma nuo Italijos. 1939 m. balandį Italija įsiveržė į Albaniją ir greitai užėmė šalį. Musolinis paskelbė Albaniją Italijos protektoratu ir privertė Zogą išvykti į tremtį. Antrojo pasaulinio karo metais jis gyveno Anglijoje, tačiau Envero Hodžos komunistinis režimas neleido jam grįžti į Albaniją. Visą likusį gyvenimą Zogas praleido Prancūzijoje, o mirė 1961 m. balandį, sulaukęs 65 metų. Jo palaikai buvo palaidoti Tjė kapinėse netoli Paryžiaus, o 2012 m. perkelti į karališkąjį mauzoliejų Tiranoje.[4]

Išnašos redaguoti

  1. ″Врангелове команде у Врању и Скопљу″. // Politika, 2017-12-04, p. 19.
  2. Fischer, Bernd J. & Schmitt, Oliver Jens, eds. (2022), Interwar Albania: The Rise of Authoritarianism, 1925–1939, Cambridge Concise Histories, Cambridge University Press, p. 191–225, doi:10.1017/9781139084611.009, ISBN 978-1107017733 
  3. „Zog I | king of Albania“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2017-08-16.
  4. Remains of King Zog repatriated from France to Albania. Nuoroda tikrinta 2012-11-16.

Bibliografija redaguoti

Papildomam skaitymui redaguoti

  • Bobev, Bobi. "The Dictatorship of Ahmed Zogou." Etudes Balkaniques 29, no. 2 (1993): 16–33.
  • Fischer, Bernd J. "Albanian Highland Tribal Society and Family Structure in the Process of Twentieth Century Transformation." East European Quarterly 33, no. 3 (1999): 281–301.
  • Tomes, Jason. "The Throne of Zog." History Today 51, no. 9 (2001): 45–51.
  • Patrice Najbor. "Les réalisations du roi Zog", "Monarkia Shqiptare 1928–1939", 2011, ISBN 978-9994317219.