Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.


Z notacija, pavadinta pagal Zermelo–Fraenkel aibių teorijąformali specifikavimo kalba, naudojami aprašyti ir modeliuoti sistemas. Ji skirta programinės įrangos ir kompiuterių sistemoms specifikavimui.

Istorija

redaguoti

Jean-Raymond Abrial 1974 metais paskelbė pradinę žymėjimo versiją "Data Semantics" [1], kurią dėstė Grenoblio universitete iki aštuoniasdešimtųjų pabaigos.

Pirmą kartą Z notaciją pasiūlė Abrial su Steve Schuman ir Bertrand Meyer 1977[2]. Toliau Z buvo plėtojama Programavimo Tyrimų grupėje (Programming Research Group) Oksfordo universitete.

Abrialas atsakymas į klausimą „kodėl Z?“ - „Nes tai pagrindinė kalba!”

Naudojimas ir notacija

redaguoti

Z remiasi standartine matematine notacija, naudojama aksiomatinėje aibių teorijoje, lambda algebroje ir pirmos eilės predikatų logikoje. Visos Z išraiškos yra tipizuotas, tuo būdu išvengiant kai kurių paprastos aibių teorijos paradoksų. Z sudaro standartizuotas dažnai naudojamų matematinių funkcijų ir predikatų katalogas, vadinamas matematiniu įrankių komplektu.

Z notacija naudoja daug ne ASCII simbolių, todėl kalbos aprašyme rekomenduojama, kaip juos užrašyti ASCII ir LaTeX (TeX). Taip pat nemokamai galima parsisiųsti Z ttf šriftą.

Standartai

redaguoti

ISO baigė Z standartizaciją 2002 metais. Šis standartas gali būti įsigytas tiesiai iš ISO.[3].

Taip pat skaitykite

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Jean-Raymond Abrial. Data Semantics. In "Data Base Management", eds. Klimbie, Koffeman, North-Holland, pp. 1-59.
  2. Jean-Raymond Abrial, Stephen A. Schuman and Bertrand Meyer: A Specification Language, in On the Construction of Programs, Cambridge University Press, eds. A. M. Macnaghten and R. M. McKeag, 1980 (describes early version of the language). ISBN 0-521-23090-X
  3. Information Technology — Z Formal Specification Notation — Syntax, Type System and Semantics (1 MB PDF). 2002-07-01. pp. 196 pages.

Literatūra

redaguoti

Nuorodos

redaguoti