Vingrių šaltiniai

Vingrių šaltiniai – vieni labiausiai žinomų Vilniaus miesto šaltinių, kurių vanduo XVI a. buvo naudojamas pirmam centralizuotam Vilniaus vandentiekiui.[reikalingas šaltinis] XIX a. – XX a. šaltinių vandenį naudojo greta stovėjusi pirtis.[1] Šis šaltinis gyvas ir dabar, tačiau jis kanalizuotas ir paslėptas nuo žmonių akių betoniniuose rezervuaruose. Jo vanduo naudojamas miesto gatvėms laistyti ir gaisrininkų reikmėms.[reikalingas šaltinis]

Apie Vingrių šaltinius rašė Adomas Honoris Kirkoras. Jų vanduo tekėjęs keturiais vamzdžiais, buvusiais po žeme, o viena iš siurblinių buvusi Šv. Jono bažnyčios papėdėje. Dėl to miestiečiai šiais vamzdžiais tekėjusį vandenį vadinę šv. Jono vandeniu.[2]

1986 m. Vingrių šaltiniai paskelbti hidrologiniu gamtos paminklu, o 2005 m. jų teritorija įtraukta į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą.[2]

20202021 m. planuojama atidengti šaltinių prieigas, šaltinių vandens tėkmę nukreipiant atvirais betoniniais latakais. Šalia šaltinio bus suformuota viešoji erdvė.[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. „Pirties pastatas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-09-19.
  2. 2,0 2,1 Vingrių šaltiniai, VilniusGo. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
  3. https://conresta.lt/portfolio/viesosios-erdves-tvarkymas-pietineje-tikslineje-teritorijoje-prie-vingriu-gatves/