Vincas Kuzmickas
| Vincas Kuzmickas | |
|---|---|
| Gimė | 1936 m. gruodžio 10 d. Šaukava, Ukmergės valsčius |
| Mirė | 1982 m. spalio 19 d. (45 metai) Vilnius |
| Veikla | literatūros istorikas, spaudos tyrinėtojas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Vincas Kuzmickas (1936 m. gruodžio 10 d. Šaukava, Ukmergės valsčius – 1982 m. spalio 19 d. Vilnius, palaidotas Pašilėje, Ukmergės rajonas) – Lietuvos literatūros istorikas, spaudos tyrinėtojas.
Biografija redaguoti
1967 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1966–1972 m. Vilniaus universiteto leidybinės redakcinės grupės redaktorius. 1972–1976 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, 1976–1981 m. žurnalo „Pergalė“ redakcijoje. [1]
Mokslinė veikla redaguoti
Daugiausia tyrinėjo XIX a. lietuvių autorių kūrybą atsižvelgdamas į rašytojo asmenį, istorinę aplinką, biografinius kūrybos aspektus. Tyrinėjimams būdinga polemiškumas, hipotetinės idėjos, vaizdus, beletristikai – laisvas pasakojimas. Parašė straipsnių apie A. Venclovą, A. Vištelį, S. Nėries ir A. Achmatovos kūrybos ryšius.[2] Periodinėje spaudoje paskelbė kritikos straipsnių ir recenzijų.
Bibliografija redaguoti
- Juozas Gurauskis, 1979 m.
- Antanas Vilkutaitis-Keturakis, 1981 m.
- Kristijonas Donelaitis, 1983 m.
- Kazys Binkis, biografinė apybraiža, 1977 m.
Parengė:
- Vincas Pietaris. Rinktiniai raštai, 1973 m.
- Keturakis. Rinktiniai raštai, 1976 m.
- Juozas Gurauskis. Rudens vėjas, 1975 m.
- Julijus Anusavičius. Viena pavasario diena, 1980 m.
- Stasys Zajančkauskas. Tikrovės šypsenos, 1981 m.
- Jurgis Zaueiveinas, bibliografija, su A. Šešelgiu, 1975 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 255 psl.
- ↑ Elena Baltutytė. Vincas Kuzmickas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 350 psl.