Vilniaus lietuvių sporto klubas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vilniaus lietuvių sporto klubas – tarpukaryje Vilniuje veikusi sporto organizacija. Jos tikslas – žadinti susidomėjimą sportu ir fizine kultūra Vilniaus krašto lietuvių visuomenės tarpe, sudaryti galimybę sportuoti savo nariams.

Istorija

Iniciatyva suburti neabejingus sportui tautiečius kilo Vilniaus lietuvių studentų sąjungos sporto sekcijos nariams. Buvo sudaryta iniciatyvinė grupė įstatams paruošti, 1935 m. jie buvo patvirtinti. Vytauto Didžiojo gimnazijos salėje 1935 m. lapkričio 20 d. įvyko steigiamasis susirinkimas. Valdybos pirmininku išrinktas Bronius Untulis, vicepirmininku – Leonardas Palevičius; į valdybą dar pateko Augustinas Mačionis, J.Pivorius ir St.Micius (ūkvedys).

Veikė stalo teniso, slidinėjimo, baidarių, gimnastikos, lengvosios atletikos ir žaidimų sekcijos. Pastarosiose dvejose dalyvavo ir sportininkės merginos. Buvo įsigyta nemaža sporto inventoriaus. 1937 m. į valdybą vietoj A.Mačionio ir J.Pivoriaus išrinkti Jadvyga Kazlauskaitė ir Vladas Blažys.

Klubui augo graži pamaina – Vilniaus moksleivių tarpe sportas buvo populiarus, miesto gimnazistų pagrindu sudaryta komanda laimėjo 1938 m. Tautinės lietuvių olimpiados tinklinio varžybas. Vytauto Didžiojo gimnazijoje fizinio lavinimo mokytoju dirbo Varšuvos centrinio fizinės kultūros instituto ir Vilniaus universiteto auklėtinis Pranas Žižmaras. Grąžinus miestą Lietuvai, šio Klubo pagrindu buvo suformuota Vilniaus sporto apygarda (pirmininkas Pr.Žižmaras), o 1940 m. birželio 16 d. surengtos pirmosios futbolo ir lengvosios atletikos varžybos Vilnius–Kaunas.

Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas sportinę veiklą mieste paralyžiavo ir klubo veikla nutrūko.

Šaltiniai

• A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės / 3–iasis leidimas/. – Vilnius: Mintis, 1991 p. 241
• Debesų karžygis. Legenda apie Praną Žižmarą (sud. Gražina Mareckaitė). – Vilniius: Trys žvaigždutės, 2007 p. 92-132