Veiviržėnų valsčius

Veiviržėnų valsčius
Laikotarpis: 18611950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Veiviržėnai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Raseinių apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Kretingos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kretingos apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Kretingos apskritis (1944–1947)
Klaipėdos apskritis (1947–1950)

Veiviržėnų valsčius (rus. Вевиржанская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Veiviržėnai.

IstorijaKeisti

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] Gyventojų patogumui XX a. tarpukariu keli Švėkšnos valsčiaus kaimai prijungti prie Veiviržėnų valsčiaus: 1934 m. – Balsėnų kaimas, 1938 m. – Dūdinėlių, Sausių ir Vainių kaimai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Priekulės rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 4051 377 kiemai [2] 3 seniūnijos 43
1923 m.[3] 140 4294 975
1949-01-01
(išsamiau)
156 6 apylinkės [4]

SuskirstymasKeisti

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[5]
Aisėnai Aisėnų apylinkė
Balsėnai Balsėnų apylinkė
Brožiai Brožių apylinkė
Liepaičiai Liepaičių apylinkė
Mataičiai Mataičių apylinkė
Veiviržėnai Veiviržėnų apylinkė
Iš viso: 6 apylinkės

GyventojaiKeisti

Buvusio Veiviržėnų valsčiaus teritorijoje kalbama šiaurės žemaičių kretingiškių tarme.

Tautinė sudėtisKeisti

1923 m. gyveno 4294 žmonės:

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1947 Trepkalniai Romaldas Idzelevičius, šokėjas ir treneris

ŠaltiniaiKeisti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 57