Vedega – įrankis su metaline galva ir mediniu kotu, panašus į kaplį ar kirvį lenktais ašmenimis. Naudojamas loviams, geldoms, luotams (vientiso medžio valtims), kitiems lenktiems paviršiams ir ertmėms skobti. Įrankio ašmenys platesni už įmovinę dalį, išlenkti lankeliu arba išlenktais kraštais, pritaikyti patogiam darbui medžio drožyboje. Nuo įprasto kirvio vedega skiriasi statmenais penčiai (bukajai daliai) ašmenimis. Plačiai naudoja staliai, dailidės, kubiliai ir kiti su mediena dirbantys meistrai.

Vedega

Medžio kapojimo, kirtimo, skobimo darbams kai kurios tautos tradiciškai plačiau naudoja vedegas. Nuo bronzos amžiaus laikų naudojami ir kombinuoti vedegos–kirvio formos įrankiai. Kai kurie į vedegą panašūs įrankiai (kauptukai) paplitę žemės ūkio darbuose.

Vedegos ne visada būdavo užmaunamos ant kotų. Senovėje jos būdavo padaromos iš akmens, nušlifuojamos iki reikiamos formos. Galėjo atlikti kalto funkciją, apdirbant įvairias tvirtas medžiagas (medį, akmenį). Šiuos įrankius senovėje plačiai naudojo akmens tašytojai. Vedegas kaip karo ginklą turėjo maoriai Naujojoje Zelandijoje.

Literatūra redaguoti

  • Salaman, R. A.. Dictionary of tools used in the woodworking and allied trades, c. 1700-1970. USA edition, New York: Scribner, 1975. 23. Print.
  • Shubert SB, Bard, KA (1999). Encyclopedia of the archaeology of ancient Egypt. New York: Routledge. p. 458. ISBN 0-415-18589-0.

Nuorodos redaguoti