Vaistinių prikazas

Vaistinių prikazas (rus. Аптекарский приказ) – prikazas Rusijoje, tvarkęs caro dvaro, o vėliau – ir kariuomenės aprūpinimą vaistais ir medikais, organizavo ligonių ir sužeistųjų gydymą.

Manoma, kad Vaistinių prikazas atsirado apie 1620 m., bet žinomuose šaltiniuose pirmą kartą minimas 1632 m. Prikazui vadovavo bojarinas, vadovavęs ir Šaulių prikazui, ir djakas.

Vaistinių prikazo funkcijos:

• Vaistinių organizavimas ir jų aprūpinimas vaistais ir darbuotojais
• Dvaro ir pulkų medicininės tarnybos organizavimas, medicinos darbuotojų komplektavimas
• Sužeistųjų ir ligonių gydymo organizavimas.

Pradžioje atsirado dvaro vaistinė, kurią reikėjo aprūpinti vaistais. Tai organizavo Didžiųjų rūmų prikazas (Приказ Большого дворца). Didėjant dvaro medikų ir vaistininkų skaičiui ir prireikus organizuoti aprūpinimą vaistais buvo įsteigtas specialus Vaistinių prikazas. Pradžioje šis prikazas buvo įsikūręs Maskvos kremliuje. Vaistinių prikazas turėjo vaistinių kiemą (аптекарский двор) su virtuve. 1657 m. vaistinių kiemas buvo perkeltas iš Kremliaus į kitą vietą.

Pirmajame veiklos etape Vaistinių prikazas tvarkė caro dvaro reikalus – tiekė vaistus caro vaistinei, vadovavo dvaro medikams ir vaistininkams.
XVII a. viduryje Vaistinių prikazas tapo atsakingas už kariuomenės aprūpinimą medikamentais ir pulkų medikais. Tuo prikazas ėmė užsiiminėti 1631–1632 m. vykusio karo su Abiejų Tautų Respublika dėl Smolensko metu. Ėmęs aprūpinti kariuomenę medikamentais jis sumažino nuostolius sužeistųjų tarpe ir dėl epidemijų, nuo ko anksčiau kentėjo Rusijos kariuomenė. Nuo XVII a. 30-ųjų metų Vaistinių prikazas centralizuotai tiekė pulkams vaistus ir skirstė karo medikus.
Prikazas planavo ir organizavo priešepidemines priemones, atlikinėjo teismo medicinos ekspertizę, rengė medicinos darbuotojų kadrus, organizavo vaistinių augalų auginimą ir rinkimą, komplektavo medicininės literatūros bibliotekas, organizavo medicinės literatūros vertimus į rusų kalbą.

XVII a. viduryje Vaistinių prikazas iš vienos iš dvaro kanceliarijų tapo centrinės valdžios administraciniu organu, veikusiu visoje valstybėje.
Prikazui pavaldūs buvo visi medikai – vidaus ligų gydytojai, chirurgai, vaistininkai, okulistai ir kt. Gydytojų tarpe buvo daug svetimšalių, išsilavinimą gavusių Europos universitetuose. Iki XVIII a. Rusijoje to padaryti nebuvo įmanoma. Svetimšaliai gydytojai privalėjo mokyti savo mokinius viso to, ką patys mokėjo. Nemaža dalis žemesnio lygio medikų buvo vietiniai rusai, kurie buvo mokęsi Vaistinių prikazo medicinos mokykloje (лекарская школа), atidarytoje 1654 m. Tokios mokyklos reikėjo, nes reikėjo daug medikų pulkams ir kovai su epidemijomis. Joje mokėsi chirurgijos, medicininės botanikos, praktinės farmacijos. Mokinių turėjo turėti ir Vaistinių prikazo specialistai.

1714 m. Vaistinių prikazas ėmė vadintis Vyriausiosios vaistinės kanceliarija (Канцелярия главнейшей аптеки), o vėliau – Vaistinių kanceliarija. 1721 m. – Medicinos kaceliarija (Медицинская канцелярия).

Nuorodos

• 11.6. АПТЕКАРСКИЙ ПРИКАЗ (iš knygos: Марчукова С.М. Медицина в зеркале истории. Глава 10. Медицина древней Руси]
• Аптекарский приказ^{[neveikianti nuoroda]} (iš laikraščio: „Фармацевтический вестник“. №11 (77), 1997 m. birželio 1 d.)
• ВЛАСОВ П.В. Из истории Московских больниц – аптекарский приказ Archyvuota kopija 2010-12-19 iš Wayback Machine projekto.
• Аптекарский Приказ Archyvuota kopija 2009-03-26 iš Wayback Machine projekto. (Senojo Vaistinių prikazo pastato planas ir nuotraukos)