Vaistinė melisa

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vaistinė melisa (Melissa officinalis) - notrelinių (Lamiaceae) šeimos, melisos (Melissa) genties augalų rūšis.

Daugiametis, 30-120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, apaugęs plaukeliais. Lapai priešiniai, plaukuoti. Lapuose ir stiebuose yra malonaus citrinos kvapo eterinio aliejaus. Žiedai susitelkę po 3-12. Vainikėlis balsvas, rožinis arba šviesiai rausvas. Vaisiai – tamsiai rudi riešutėliai. Šakniastiebis šakotas.

Vienintelė Lietuvos daržuose ir soduose auginama genties rūšis. Savaime auga pievose. Tai medingas vaistinis augalas.

Sudėtis

Turi daug eterinių aliejų, kartumynų, organinių rūgščių, rauginių ir kitų medžiagų. Lapuose yra vitamino C, todėl jie naudojami vaistams.

Pritaikymas

Dėl malonaus eterinio aliejaus aromato vaistinė melisa naudojama parfumerijos, likerių gamyboje. Dėl vaistinių savybių - medicinoje.

Vaistinės augalo savybės

Vaistinė žaliava – lapai, renkami žydėjimo laikotarpiu birželio-rugsėjo mėnesiais.

Vartojama kaip raminanti, prieštraukulinė, nuskausminanti priemonė. Gerai veikia širdies kraujagyslių sistemą. Reguliuoja virškinamojo trakto veiklą. Išoriškai vartojama sergant odos ir gleivinių ligomis. Ja galima skalauti burną, nes panaikina blogą kvapą. Taip pat skatina prakaitavimą, malšina krūtinės skausmus.