Medingieji augalai

Medingieji augalai (rus. медоносные растения, медоносы; angl. melliferous plants) – augalai, kurie išskiria cukringus skysčius, kuriuos gali rinkti bitės ir paversti medumi.

Melilotus albus - baltažiedis barkūnas

100 g medaus 95 g sudaro angliavandeniai, kurių sudėtis gali būti naudojama nektaro kilmei nustatyti[1]. Nektarą išskiria augalų sekrecinės liaukos – nektarinės. Nektarinės, kurios išsidėsto žiede (ant žiedsosčio, prie mezginės ar kuokelių pamato arba vainiklapių išaugose), vadinamos floralinėmis ir privilioja apdulkintojus. Nektarinės, kurios yra už žiedo ribų (ant lapų ar ūglių), vadinamos ekstrafloralinėmis ir privilioja skruzdėles, kurios dažnai apsaugo augalą nuo kenkėjų.[2] Nektarą išskiria daugelio entomofilinių gaubtasėklių žiedai, tačiau bitės dėl kūno sandaros ypatumų (pvz., liežuvėlio ilgio) gali rinkti ne visų žiedų nektarą, o prie jų užpakalinių kojų pirmojo narelio šepetėlio kimba žiedadulkės.[2] Todėl medingaisiais augalais vadinami tie augalai, kurių nektarą sugeba rinkti bitės[3]. Laikotarpis, kai bitės renka nektarą ir žiedadulkes yra vadinamas medunešiu ir trunka nuo kovo iki spalio mėnesio, vidutiniškai 120 dienų.[4] Augalų žiedus apdulkina ne tik plėviasparniai (Hymenoptera), bet ir drugiai (Lepidoptera), dvisparniai (Diptera), rečiau – vabalai (Coleoptera).[2]

Bitynai įrengiami tose vietose, kur yra daug medingų augalų, arba aviliai ar bitidės nuvežami ten, kur žydi medingieji augalai. Dalis medingųjų augalų yra laukiniai, dalis – kultūriniai. Laukinių medingųjų augalų želdynai (liepynai, viržynai, avietynai kirtavietėse) yra vertingas gamtos išteklius bitininkystėje.[4] Želdynas su ornitochoriniais ir medingais augalais teikia lankytojui terapinę naudą, atlieka dekoratyvinę funkciją, jame besilankantys vabzdžialesiai paukščiai atlieka sanitarinę funkciją, o bičių suneštas medus duoda ir praktinę naudą.[5]

Bitininkystės požiūriu vertingi ir tie augalai, iš kurių bitės renka žiedadulkes, lipčių bei pikį.[4]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Kaškonienė V., Venskutonis P.R., Čeksterytė V. 2010: Carbohydrate composition and electrical conductivity of different origin honeys from Lithuania. Food Science and Technology 43(5): 801-807.
  2. 2,0 2,1 2,2 Dagys J. 1985: Augalų anatomija ir morfologija. – Mokslas, Vilnius.
  3. Balvočiūtė J., Dagytė S., Juknevičienė G. 1987: Medingieji augalai. - Mokslas, Vilnius.
  4. 4,0 4,1 4,2 Straigis J. 1994: Bitininkystė. - Vilnius : Valstybinis leidybos centras.
  5. Kučinskienė J., Baravykaitė D. 2015: Potyrių vietovių kraštovaizdžio planavimo ypatumai: garso pojūtis. Miestų želdynų formavimas 2015 1(12) 189–195