VI Kauno fortas
| VI Kauno fortas | |||
|---|---|---|---|
  VI Kauno fortas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Savivaldybė | Kauno miesto savivaldybė | ||
| Seniūnija | Gričiupio seniūnija | ||
| Plotas | 125 128 kv. m | ||
| Naudotas | nuo 1889 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 10397 / S658 / IR64 | ||
Šeštasis fortas – Kauno tvirtovės dalis rytinėje miesto dalyje, Gričiupyje, esanti Nemuno dešiniojo slėnio šlaito viršutinėje terasoje. Fortas yra penkiakampės simetrinės struktūros, orientuotas į šiaurės rytus.
1993 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą.[1]
IstorijaKeisti
Fortas pastatytas 1889 m. Tarpukario metais forte veikė karo kalėjimas. Jame po 1926 m. gruodžio 16-17 d. naktį įvykusio valstybės perversmo, gruodžio 27 d. paryčiais buvo sušaudyti „Keturi komunarai“: Karolis Požela, Juozas Greifenbergeris, Kazys Giedrys ir Rapolas Čarnas.
Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais čia įrengta karo belaisvių vieta: 1941–1943 m. kalinti rusų karo belaisviai, 1943–1944 m. civiliai, 1944–1948 m. vokiečių karo belaisviai.
Antrojo pasaulinio karo metu VI fortas buvo viena didžiausių karo belaisvių naikinimo vietų, 336-oji karo belaisvių stovykla (Stalag 336). Ji veikė nuo 1941 m. rugpjūčio 5 d. Komendantais buvo Karl August Werdelmann, Otto Grennenbach, Karl Sieber. Stovyklą saugojo vokiečių kariai, nuo 1943 m. – ir vlasovininkai. Dauguma belaisvių gyveno forto griovyje po atviru dangumi, kiti buvo įsikūrę neapšviestuose kazematuose. Stovykloje žuvo apie 35 tūkst. karo belaisvių. [2]
2018 m. forte imta įrengti Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo technikos ekspoziciją. [3]
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ „Objekto Nr. 10397 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. – p. 234
- ↑ Kauno VI forte planuojama įkurti karo technikos muziejų // Kauno diena, 2011 m. gruodžio 21 d. [1]