Keturi komunarai – 1926 m. gruodžio 27 d. Antano Smetonos nurodymu, apkaltinus perversmo rengimu, Kauno VI forte sušaudyti keturi komunistai: Rapolas Čarnas, Kazys Giedrys, Juozas Greifenbergeris, Karolis Požėla.[1]

Paminklas „Keturi komunarai“ (bronza; skulptoriai N. Petrulis ir B. Vyšniauskas), pastatytas 1973 m. prie Ramybės parko Kaune, XX a. pabaigoje atvežtas į Grūto parką.

Mirties bausme taip pat buvo nuteistas ir Pijus Glovackas, tačiau Marijai Lastauskienei, kurios žentas buvo P. Glovackas, prašant, A. Smetona mirties bausmę pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. P. Glovackas nuo bausmės išsigelbėjo pasitraukdamas į Baltarusijos TSR.[2]

Prasidėjus tarybinei okupacijai, komunarų kūnai buvo ekshumuoti ir sudeginti – urnos palaidotos Kauno karo muziejaus sodelyje. Vėliau, pastačius paminklą prie Ramybės parko, ten pat palaidotos ir jų urnos. 1973 m. Ramybės parke pastatytas paminklas „Keturi komunarai“ (skulpt. Bronius Vyšniauskas ir Napoleonas Petrulis). Sušaudytųjų vardais buvo pavadinta nemažai gatvių, mokyklų, gamyklų, kolūkių.

Atkūrus šalies nepriklausomybę, šių komunistų pelenai perlaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Paminklas šiuo metu eksponuojamas tarybinių skulptūrų muziejuje Grūto parke.[3]

Šaltiniai redaguoti

  1. Komunarai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 362
  2. Marija Lastauskienė
  3. Buvę komunistai pagerbė keturis komunarus // Kauno diena, 2004 m. gruodžio 28 d.