Tuviai
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Tuviai | |
---|---|
Tuvių muzikantai
| |
Gyventojų skaičius | ~280 000 |
Populiacija šalyse | Rusija: 243 442 |
Kalba (-os) | tuvių, rusų, mongolų |
Religijos | šamanizmas, Tibeto budizmas |
Giminingos etninės grupės | sojotai, tofalarai, chakasai, mongolai |
Tuviai (sav. тывалар) – tiurkų tauta, gyvenanti pietų Sibire, daugiausia Sajanų ir Altajaus kalnuose. Dauguma tuvių gyvena Rusijai priklausančioje Tuvoje (235 313), taip pat Krasnojarsko krašte (1492), Novosibirsko srityje (526). Dar 4000 tuvių gyvena Kinijoje (daugiausia Altajaus miesto apylinkėse), bei 31 823 Mongolijoje (tiesa, didžioji dalis jų save laiko urianchajais). Tuviai kalba tiurkų kalbų šeimai priklausančia tuvių kalba. Tuviai rasiškai yra mongolidai.
Tuviai skirstosi į vakarų tuvius ir tuvius-todžinus. Pastarieji sudaro tik 5 % tuvių ir gyvena šiaurės rytų Tuvoje (Todžos kožune). Tuviams giminingi Buriatijoje gyvenantys sojotai (Okos tuviai).
Istorija
redaguotiTuvių tauta ėmė formuotis iš tiurkų genčių, ne vėliau nei I tūkstantmečio viduryje atsikrausčiusių į Sajanų ir Altajaus priekalnes. Jos čia sumišo su vietinėmis Jenisiejaus, samojedų tautomis, galbūt ir su skitais. Tuviai III a. atsidūrė Šiongnu valstybės sudėtyje ir siejami su kinų šaltiniuose minimu etnonimu Dubo. Nuo VI a. tuviai pateko į tiurkų genčių kaganatus (gioktiurkų, uigūrų, kirgizų). Uigūrų kaganato laikais Tuvoje, Tere Cholo ežere buvo pastatyta Por Bažyno tvirtovė. 1207 m. tuviai buvo užkariauti mongolų ir jų valdyti iki XVII a., dėl to patyrė ryškią mongolizaciją. Mongolai tuvius įvardijo kaip urianchajus. Nuo XVIII a. iki 1911 m. Tuvą valdė kinų Čingų dinastija. XX a. pr. ėmė formuotis šiuolaikinė tuvių tauta, 1914 m. Tuva prijungta prie Rusijos, 1921–1944 m. turėjo marionetinę Tanu Tuvos valstybę.
Kultūra
redaguotiTradiciškai tuviai vertėsi klajokline gyvulininkyste, ganė avis, ožkas, galvijus, kupranugarius, jakus, šiaurės elnius. Gyvendavo jurtose arba beržo žieve dengtuose čiumuose. Tradicinė tuvių religija yra tiurkų šamanizmas (tengrizmas), iš mongolų yra perėmę Tibeto budizmą. Dažnai pasitaiko religinis sinkretizmas, kai abi religijos praktikuojamos drauge. Tuviai išlaikę savitą muzikinį paveldą – gerklinį dainavimą (chomėjų). Jo pagalba pasakojami epai, legendos.
-
Tuvių šamanas
-
Tuvių žirgų lenktynės
-
Tuvių jurta