Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Urianchajai (mong. Урианхай) – etnonimas, kuriuo mongolai apibūdino į šiaurę nuo jų gyvenusias tautas. Šis terminas keletą kartų minimas Slaptojoje mongolų istorijoje.

XIII a. persų istorikas Rašidas ad Dinas mini miškų urianchajus, gyvenančius beržo tošies palapinėse, medžiojančius su slidėmis ir besilaikančius atokiai taigoje nuo kitų tautų.

XVIII a. mongolai urianchajais vadino visas Sibiro tautas, tiek samojedų, tiek tiurkų, tiek mongolų kilmės. 1757 m. Čingų dinastija savo žemių šiaurėje įsteigė keletą urianchajų teritorijų. Tuvius mongolai vadino Mončag uriachajais, Altajuje gyvenusias tautas, susijusias su oiratais vadino Altajaus urianchajais.

Urianchajais kai kuriuose senuose šaltiniuose vadinami jakutai, taip pat XIX a. buvo toks kalmukų klanas.