Turgeliai
| Turgeliai | ||
|---|---|---|
| ||
  Turgeliai |
||
| 54°27′18″š. pl. 25°30′25″r. ilg. / 54.455°š. pl. 25.507°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šalčininkų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Turgelių seniūnija | |
| Gyventojų | 475 | |
 Vikiteka |
Turgeliai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Turgiele, rus. Тургея[2] | |
Turgeliai – miestelis Šalčininkų rajono savivaldybėje, 20 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Yra Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1837 m.), Turgelių koplyčia (1850 m.), 2 gimnazijos (Turgelių Aistuvos gimnazija ir P. K. Bžostovskio gimnazija, su kraštotyros muziejumi), biblioteka, ambulatorija, paštas (LT-17044). Piečiau miestelio prateka Merkys, stūkso Turgelių piliakalnis. Didžioji dalis gyventojų yra lenkai.
Turgeliuose susikerta rajoniniai keliai:
- 3909 Didieji Baušiai–Akmenynė–Turgeliai
- 3937 Jašiūnai–Turgeliai–Tabariškės
- 5202 Rudamina–Turgeliai
- 5213 Medininkai–Laibiškės–Turgeliai
Etimologija
redaguotiTurgelių vietovardis siejamas su bendriniu žodžiu turgus („prekiavimo renginys, prekiavimo aikštė, prekyvietė“).[3] Manoma, kad Turgelių bažnyčia stovi ant senojo lietuvių tikybos apeigų kalno, kur rudenį žmonės rinkdavosi į vėlių pagerbimo šventes, vadintas „vėlinių turgeliais“.[4]
Istorija
redaguotiTurgelių dvaras, vadinamas Mažąja Merkine, minimas XV a. pabaigoje. Kaimas įsikūrė prie 1500 m. pastatytos bažnyčios. Vietoje sudegusios 1722 m. pastatyta nauja. XVIII a. prie bažnyčios veikė parapinė mokykla, Turgelių palivarkas priklausė Merkinės dvarui. XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje miestelyje vyko prekymečiai, buvo kelios parduotuvės ir smuklė. 1836–1837 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Vėliau pamaldos perkeltos į mūrinę kapų koplyčią, statytą 1842 m. Iki 1909 m. bažnyčia padidinta.
Merkinės kaime gyvavo Turgelių klebono P. K. Bžostovskio įkurta Paulavos respublika. Pagal 1769 ir 1791 m. nuostatus ją valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas. Respublika turėjo vėliavą, herbą, kaldino monetas; buvo suorganizuota uniformuota valstiečių milicija. Tai neturėjęs precedento Vidurio ir Rytų Europos reiškinys. XIX a. Turgeliai buvo Vilniaus apskrities miestelis, buvęs Girdijauskų valsčiuje.[5]
1940 m. įkurta biblioteka. Per nacių Vokietijos okupaciją Turgeliuose veikė tarybinių karo belaisvių stovykla. Nuo 1943 m. rudens iki 1944 m. birželio Armijos Krajovos daliniai buvo tvirtai įsitvirtinę miestelyje ir buvo įkūrę Turgelių respubliką.
LTSR metais kaimas buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[6]
2012 m. sausio 16 d. patvirtintas Turgelių herbas. 2016 m. Turgeliams suteiktas miestelio statusas.[7]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Girdijauskų valsčius | Vilniaus apskritis |
| 1913?–1922 m. | Turgelių valsčiaus centras | |
| 1922–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | |
| 1939–1940 m. | Trakų apskritis | |
| 1940–1950 m. | Vilniaus apskritis | |
| 1950–1962 m. | Turgelių apylinkės centras | Šalčininkų rajonas |
| 1962–1972 m. | Eišiškių rajonas | |
| 1972–1995 m. | Šalčininkų rajonas | |
| 1995– | Turgelių seniūnijos centras | Šalčininkų rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguoti | ||||||||
| 1885 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1905 m.[8] | 1931 m.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | 1979 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 116 | 277 | 196 | 434 | 382 | 447 | 440 | ||
| 1982 m.[13] | 1987 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur. | - | ||
| 517 | 620 | 620 | 663 | 588 | 475 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- Edvardas Paulavičius (1825–1909), dailininkas, rezistentas;
- 1832 m. kaime palaidotas teisininkas, VU rektorius Simonas Malevskis.
Šventės
redaguotiRugpjūčio 15 dieną kiekvienais metais Turgeliuose yra švenčiama Žolinė. Žolinės iškilmėse visa parapija meldžiasi prašydama Dievo Motinos Marijos užtarimo. Šv. Mišios būna aukojamos už vaikučius, jų tėvelius ir šeimas bei derlių. Po mišių visi patraukia į Turgelių P. K. Bžostovskio vidurinės mokyklos stadioną, kuriame vyksta linksmybės.
Galerija
redaguoti-
-
Turgelių kapinių koplyčia -
Turgelių piliakalnis -
Turgelių seniūnijos pastatas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 267 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 171
- ↑ Turgiele. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 638 psl. (lenk.)
- ↑ Turgeliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 219 psl.
- ↑ NUTARIMAS DĖL ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO, GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ NUSTATYMO, PANAIKINIMO, TERITORIJŲ RIBŲ NUSTATYMO IR PAKEITIMO
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Turgeliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 585 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Turgeliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 467 psl.
- ↑ Turgeliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 357
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Turgeliai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 206 psl.
Nuorodos
redaguoti- Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
RUDAMINA – 18 km Rakonys – 8 km |
MEDININKAI – 14 km Padvarionys – 12 km Laibiškės – 3 km |
| ||||||||
| Skynimai – 7 km JAŠIŪNAI – 15 km |
|
Tabariškės – 8 km | |||||||||
| Valakininkai – 2 km ŠALČININKĖLIAI – 12 km |
Akmenynė – 9 km ŠALČININKAI – 20 km |
Žaltūnai – 8 km Kurmelionys – 11 km | |||||||||
