Tukumanas (isp. Tucumán), San Migel de Tukumanas (isp. San Miguel de Tucumán) – didžiausias šiaurės vakarinės Argentinos dalies miestas. Provincijos administracinis centras. Miestas išsidėstęs provincijos centrinėje dalyje, Sali upės pakrantėje, 1311 km nuo Buenos Airių, 450 m aukštyje virš jūros lygio. Tukumane gyvena 527 tūkst. gyventojų (5 pagal dydį šalies miestas); o kartu su aglomeracija – 781,0 tūkst. gyv. (2007).

Tukumanas
San Miguel de Tucumán
Tukumanas. Vyriausybės rūmai
Tukumanas
Tukumanas
26°50′0″ p. pl. 65°12′0″ v. ilg. / 26.83333°š. pl. 65.20000°r. ilg. / 26.83333; 65.20000 (Tukumanas)
Laiko juosta: (UTC-3)
Valstybė Argentinos vėliava Argentina
Provincija Tukumano provincija Tukumano provincija
Departamentas Kapitalio departamentas
Įkūrimo data 1565 m.
Gyventojų (2001) 527 607
Plotas 90 km²
Tankumas (2001) 5 862 žm./km²
Altitudė 431 m
Tinklalapis www.sanmigueldetucuman.gov.ar
Vikiteka Tukumanas

Istorija redaguoti

Tukumaną 1565 m. gegužės 31 d. įkūrė iš Peru keliavęs konkistadoras Diego de Viljaroelis. Pirmoji gyvenvietė buvo ne dabartinėje miesto vietoje, tačiau šiek tiek toliau, Quebrada del Portugués išsišakojime. Tačiau dėl indėnų antpuolių ir prastos geriamojo vandens kokybės Fernando Mate de Lunos perkeltas į dabartinę vietą ir atkurtas 1685 m. Miestas augo kaip stotis prekybiniame kelyje tarp Peru Vicekaralystės ir Buenos Airių. XX a. pradžioje prasidėjo aktyvios nepriklausomybės kovos. 1812 m. rugsėjo 24 d. šalia tuomet nedidelio Tukumano miestelio įvyko Tukumano mūšis tarp rojalistų ir patriotų. Kovotojai už nepriklausomybę, vadovaujami Manuelio Belgrano įveikė rojalistus. Po dar kelių sėkmingų mūšių regionas buvo išvaduotas nuo ispanų. Kadangi Tukumane buvo sutelktos karinės pajėgos, be to miestas buvo geroje geografinėje padėtyje, nuspręsta čia paskelbti šalies nepriklausomybę.

 
Malonės (La Merced) bažnyčia
 
Tukumano katedra

1816 m. liepos 9 d. San Migel de Tukumano kongresas Nepriklausomybės rūmuose paskelbė Argentinos nepriklausomybę nuo Ispanijos.

Ekonomika ir transportas redaguoti

Tukumanas – svarbiausias regiono pramoninis ir žemės ūkio centras. Apylinkėse auginamos cukranendrės, ryžiai, tabakas, vaisiai. Svarbus cukraus pramonės centras. Taip pat yra chemijos, mašinų, įrengimų, maisto pramonės įmonių.

Tukumanas – svarbus transporto mazgas. Keliai į Santjago del Esterą, Saltą, Katamarką, Kordobą. Geležinkeliai į aplinkinių provincijų miestus. Išvystytas susisiekimas autobusais (didžiausias autobusų terminalas šalyje). 12 km į rytus nuo Tukumano yra Tarptautinis Benjamín Matienzo oro uostas, iš kurio vyksta reguliarūs reisai į Buenos Aires, Kordobą ir Santjago del Esterą.

Kultūra redaguoti

Ilgą laikotarpį Tukumanas garsėjo kaip kultūrinis centras. Mieste yra 2 valstybiniai universitetai: Tukumano (įkurtas 1914 m.) ir Valstybinio technologijų universiteto filialas; bei privatus Šv. Tomo Akviniečio šiaurės universitetas (1965 m.). Yra du dideli (San Martino ir Alberdžio) bei keletas mažesnių teatrų. Juose ištisus metus vyksta koncertai, operos, baletai, vaidinimai. Kasmet vyksta „Rugsėjo Muzikos festivalis“. Pagrindiniai jo renginiai vyksta Nepriklausomybės aikštėje. Tukumane yra 2 televizijos stotys, 3 kabelinės televizijos kompanijos, leidžiami 4 laikraščiai. Iš Tukumano kilę šie žymūs žmonės: architektas César Pelli (Petronas bokštų Malaizijoje autorius), profesionali tenisininkė Mercedes Paz, dainininkė Mercedes Sosa, Argentinos prezidentai Nicolás Avellaneda ir Julio Argentino Roca ir kt.

Turistiniai objektai redaguoti

 
Liepos Devintosios parkas

2000 m. šalies vyriausybė Tukumaną paskelbė istoriniu miestu, kadangi čia yra daug istorinės ir architektūrinės svarbos pastatų. Gatvės ir aikštės atskitos palisandramedžių, balamedžių, apelsinų ir kitų medžių alėjomis.

Vienas iš svarbiausių architektūrinių paminklų – XIX a. pab. modernizmo stiliaus Vyriausybės Rūmai (Casa de Gobierno). Taip pat kolonijinės architektūros bruožų turinti Tukumano katedra, San Fransisko bažnyčia (pastarieji pastatai turi ir istorinių paminklų statusą), senovinė Nuestra Señora de La Merced bažnyčia (joje yra dailės paminklų), provincijos istorijos muziejus, meno muziejus, botanikos institutas, dar keletas XIX a. pab. – XX a. pr. viešbučių ir kitų pastatų.

Iš kitų paminklų minėtini Nepriklausomybės rūmai, kuriuose paskelbta šalies nepriklausomybė, neoklasicistinis San Martino teatras, gimtasis Nikolo Aveljanedos namas. Las Carreras laukas, kuriame vyko Tukumano mūšis, paverstas istoriniu parku. Yra archeologijos, folkloro muziejai. Miesto „širdis“ – Nepriklausomybės aikštė (Plaza Independencia) – apsodinta medžiais ir papuošta skulptūromis. Yra Art Deco stiliaus pastatų, senovinių namų, kavinių. Mieste yra keletas parkų.

Nuorodos redaguoti