Trečiafrontininkai
Trečiafrontininkai – XX a. 3 dešimtmečio pabaigos Lietuvos rašytojų ir kritikų grupė.[1]
Grupę sudarė K. Boruta, A. Venclova, K. Korsakas, J. Šimkus, P. Cvirka, B. Raila, S.Nėris, V. Drazdauskas.
Trečiafrontininkai skelbėsi esą trečiosios kartos atstovai, nes ateiną po simbolistų ir keturvėjininkų, siekė nustelbti Keturių vėjų šlovę ir atsiriboti nuo jų.
Trečiafrontininkų idėjos
redaguotiĮkvėpti keturvėjininkų, jie savo kūryboje rėmėsi avangardistine estetika. Trečiafrontininkai propagavo socialistinės santvarkos garbinimą, aktyvizmą (menininkų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime). Kritikavo neoromantinę, simbolistinę ir futuristinę literatūrą, nors patys buvo veikiami keturvėjininkų kūrybos.
Vėliau trečiafrontininkai vis labiau priartėjo prie marksizmo ideologijos, rėmėsi realizmo estetika. Kai kurie trečiafrontininkai palaikė ryšius su Lietuvos komunistų partija.
1930−1931 m. leido žurnalą „Trečias frontas“.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Dalia Striogaitė. Trečiafrontininkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 101-102 psl.
Nuorodos
redaguoti- Trečiafrontininkai Archyvuota kopija 2007-08-26 iš Wayback Machine projekto.