Tarybų Sąjungos komunistų partija

Tarybų Sąjungos komunistų partija Коммунистическая партия Советского Союза

Įkūrėjas	Vladimiras Leninas
Įkurta	1918 m. kovo 8 d. (1918-03-08)
Panaikinta	1991 m. lapkričio 6 d. (1991-11-06)
Būstinė	Maskva, Tarybų Sąjunga
Narių skaičius	19 487 822 (1989)
Politinė ideologija	Komunizmas Marksizmas-leninizmas
Tarptautinė narystė	Antrasis Internacionalas (1912–1914) Kominternas (1919–1943) Kominformas (1947–1956)
Spalvos	Raudona
Šūkis	„Visų šalių proletarai, vienykitės!“
Himnas	„Internacionalas“

Tarybų Sąjungos komunistų partija arba sutrumpintai TSKP (rus. Коммунистическая партия Советского Союза, rus. КПСС) – komunistinė Rusijos ir TSRS partija, gavusi valdžią per Spalio revoliuciją. 1912 m. Prahos partinėje konferencijoje nuo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos atsiskyrė Lenino vadovaujama bolševikų frakcija ir įkūrė Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partiją. 1918 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partija pakeitė pavadinimą į „Rusijos komunistų (bolševikų) partija“ (rus. Российская коммунистическая партия (большевиков)). 1925 m. pervadinta į Visos Sąjungos komunistų (bolševikų) partiją (rus. Всесоюзная коммунистическая партия (большевиков)). 1952 m. pavadinimas pakeistas į „Tarybų Sąjungos komunistų partija“. 1991 m. lapkričio 6 d. RTFSR prezidentas B. Jelcinas uždraudė partijos veiklą RTFSR teritorijoje.

Pagrindiniai TSKP simboliai:
Raudonoji žvaigždė, kūjis ir pjautuvas, Lenino galva

Ideologija

TSKP ideologija buvo marksizmas-leninizmas.^[1]

Struktūra

Centriniai valdymo organai

1940 m. sausio 17 d. VKP(b) CK Politbiuro posėdžio protokolo išrašas su sprendimu 457 asmenis perduoti teismui ir jau suformuluotu nuosprendžiu, kurį turi priimti teismas – 346 asmenis sušaudyti, o 111 nusiųsti į lagerius

Pagal partijos įstatus, aukščiausias TSKP valdymo organas buvo TSKP suvažiavimas.^[2] TSKP suvažiavimas išrinkdavo Centro komitetą (TSKP CK), kuris pagal įstatus buvo aukščiausias partijos valdymo organas tarp suvažiavimų.^[2] Nuo 1919 m. TSKP CK išrinkdavo Politbiurą (1952–1966 m. vadintą Prezidiumu) ir Sekretoriatą, vadovaujamą Generalinio sekretoriaus (1919–1922 m. vadintą atsakinguoju sekretoriumi, 1953–1966 m. – Pirmuoju sekretoriumi), o iki 1952 m. – ir Orgbiurą.

Vidurinės grandies valdymo organai

TSKP vidurinės grandies valdymo organai atitiko TSRS administracinį suskirstymą^[3]. Kiekviename administraciniame vienete aukščiausias partinės valdžios organas buvo:

respublikoje – centro komitetas (CK)
srityje ir autonominėje respublikoje – srities komitetas (obkomas, rus. обком)
krašte – krašto komitetas (kraikomas, rus. крайком)
rajone – rajono komitetas (raikomas, rus. райком)
mieste – miesto komitetas (gorkomas, rus. горком)

Iki senųjų administracinio suskirstymo vienetų panaikinimo (1923–1929 m.) dar buvo šie partinės valdžios organai:

gubernijoje – gubernijos komitetas (gubkomas, rus. губком)
apskrityje – apskrities komitetas (ukomas, rus. уком – уездный комитет)
valsčiuje – valsčiaus komitetas (volkomas, rus. волком)

Pagal partijos įstatus kiekvieno lygmens aukščiausiasis valdymo organas buvo suvažiavimas (respublikos lygmeniu) arba konferencija, kurie rinkdavo komitetą, kuris, savo ruožtu, rinkdavo biurą ir sekretoriatą.^[3] Be to, pagal partijos įstatus žemesniojo lygio suvažiavimai ar konferencijos rinkdavo atstovus į aukštesniojo lygmens suvažiavimą ar konferenciją.^[3] Tačiau faktiškai visi šie rinkimai iš esmės buvo tik formalumas, nes kiekvieno lygio suvažiavimo ar konferencijos delegatai bei žemesnio lygio valdymo organai buvo parenkami atitinkamo lygio partijos vadovybės.^[3]

Pirminės partinės organizacijos

Žemiausias TSKP struktūrinis lygmuo buvo pirminės partinės organizacijos.^[4] Jos buvo kuriamos gamyklose, kolūkiuose, kariniuose daliniuose, įstaigose, kuriose dirbo bent trys TSKP nariai.^[4] Pagal partijos įstatus, aukščiausias pirminės partinės organizacijos valdymo organas buvo susirinkimas, kuriame dalyvavo visi pirminės partinės organizacijos nariai.^[4]

Taip pat skaitykite

Vikiteka: Tarybų Sąjungos komunistų partija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

↑ Kongreso bibliotekos Federalinis tyrimų skyrius „A Country Study: Soviet Union (Former)“, 1991, [1], skyrius „Theoretical Underpinnings“
↑ ^2,0 ^2,1 Kongreso bibliotekos Federalinis tyrimų skyrius „A Country Study: Soviet Union (Former)“, 1991, [2], skyrius „Central Party Institutions“
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 Kongreso bibliotekos Federalinis tyrimų skyrius „A Country Study: Soviet Union (Former)“, 1991, [3], skyrius „Intermediate-level Party Organizations“
↑ ^4,0 ^4,1 ^4,2 Kongreso bibliotekos Federalinis tyrimų skyrius „A Country Study: Soviet Union (Former)“, 1991, [4], skyrius „Primary party organization“

[LoC_1991_TheoreticalUnderpinnings-1] Kongreso bibliotekos Federalinis tyrimų skyrius „A Country Study: Soviet Union (Former)“, 1991, [1], skyrius „Theoretical Underpinnings“

[LoC_1991_CentralPartyInstitutions-2] 2,0 ^2,1 Kongreso bibliotekos Federalinis tyrimų skyrius „A Country Study: Soviet Union (Former)“, 1991, [2], skyrius „Central Party Institutions“

[LoC_1991_IntermediateLevelPartyOrganizations-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 Kongreso bibliotekos Federalinis tyrimų skyrius „A Country Study: Soviet Union (Former)“, 1991, [3], skyrius „Intermediate-level Party Organizations“

[LoC_1991_PrimaryPartyOrganization-4] 4,0 ^4,1 ^4,2 Kongreso bibliotekos Federalinis tyrimų skyrius „A Country Study: Soviet Union (Former)“, 1991, [4], skyrius „Primary party organization“

[1]

[2]

[3]

[4]