Tao-Klardžetija (regionas)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Tao-Klardžetija (gruz. ტაო–კლარჯეთი) – istorinis Gruzijos regionas (regionų grupė) ir istorinė valstybė, esanti istorinės Gruzijos pietvakarinėje dalyje ir gretimose teritorijose Turkijoje. Jis apima dabartinės Gruzijos administracinius regionus Adžariją ir Samcchė-Džavachetija, taip pat Turkijos Ardahano, Rizės ir Artvino, dalį Erzurumo, Karso provincijų.
| Gruzijos regionas Tao-Klardžetija ტაო–კლარჯეთი | |
|---|---|
| |
| Šalis | šiaurės rytų Turkija, pietvakarių Gruzija |
| Tautos | gruzinai > turkai |
| Valstybės | Tao-Klardžetijos karalystė |
| Miestai | Ardahanas |
 | |
Geografija redaguoti
Tao-Klardžetijos regionas užima kalnuotas sritis, kurias sudaro Mažasis Kaukazas ir kitos kalnų grupės. Į šiaurę nuo Tao-Klardžetijos regiono yra Vakarų Gruzija, į šiaurės rytus – Kartlija. Vakaruose jis susisiekia su Mažosios Azijos Ponto regionu, o vakaruose ir pietuose su Istorine Armėnija (Kurdistanu).
Arsiani kalnai dalija regioną į rytinę ir vakarinę dalis. Vakarinėje dalyje išskiriami mažesni regionai Tao, Klardžetija, Šavšetija, Adžarija, o rytinėje – Meschetija, Erušetija, Džavachetija, Artaanija, Kola.
Istorija redaguoti
Apie 3000 m. pr. m. e. regionas priklausė bronzos amžiaus Kuros-Arakso kultūrai. I tūkst. pr. m. e. regione gyveno protogruziniškos tautos, kurios buvo sukūrusios Diaochi, Kolchidės ir Iberijos valstybes.
Diaochi redaguoti
Seniausia regione susiformavusi valstybė buvo Diaochi, kurią vėliau valdė Urartija. Vakarinę regiono dalį valdė Kolchidė. IV a. pr. m. e. šiaurės rytuose susikūrus Iberijai, apie 302 m. pr. m. e., valdant Farnavazui I, regionas buvo prijungtas prie jos. Čia formavosi gruzinų tauta. Vėliau dėl regiono nuolat kovojo Iberijos karalystė ir Armėnijos karalystė, kol galiausiai VII a. jį nusiaubė arabai.
Tao-Klardžetijos karalystė redaguoti
813 m. smulkios Klardžetijos kunigaikštystės kunigaikštis (eristmvari) Ašotas I iš Bagrationų dinastijos pradėjo kovą prieš arabus, pripažindamas Bizantijos valdžią ir gaudamas kuropalatino titulą. Jis pamažėle ėmė atkovoti žemes iš arabų, prijungdamas aplinkines kunigaikštystes. Taip susikūrė nepriklausoma Tao-Klardžetijos karalystė, ilgainiui tapusi vienu svarbiausių gruzinų politinių ir kultūrinių centrų. Karalystė daug kovojo su kitomis Gruzijos karalystėmis šiaurėje, ypač su Kartlija ir Tbilisio emyratu, siekdama sukurti vieningą Gruziją.
Tačiau karalystės viduje egzistavo daug vidinių neramumų. Po Davido I nužudymo kilo pilietinis karas, kuriame prieš savo pagrindinį priešininką, Davido žudiką Nasrą, laimėjo Adarnazis I (881–923 m.), kuris 888 m. karūnavosi gruzinų karaliumi. Valdant Adarnazio sūnui Davidui II (923–937 m.) gruzinai sėkmingai kovojo su Bizantijos agresija. IX a. pabaigoje valstybė suskilo į smulkias kunigaikštystes, o svarbiausios Bagrationų linijos valdė Klardžetijoje ir Tao (pastarieji titulavosi visų gruzinų karaliais). Davidas III iš Tao (961–1001 m.) padėjo Bizantijai, ir už tai gavo daugybes žemių, išplėsdamas savo karalystės ribas iki Vano ežero.
Davido III iniciatyva buvo iškeltas karalius Bagratas III, kuris dėl įvairių dinastinių ryšių tapo visų Gruzijos karalysčių paveldėtoju, 1008 m. suvienydamas visą Gruziją, įskaitant ir Tao-Klardžetiją.
Suvienytos Gruzijos dalis redaguoti
Po įjungimo į Gruziją klestėjęs Tao-Klardžetijos regionas XI a. II pusėje buvo nusiaubtas seldžiukų. Tačiau po šių viešpatavimo atgijusi Gruzijos valstybė 1122 m. iš musulmonų atkariavo Tbilisį, kuris tapo suvienytos Gruzijos sostine. Tao-Klardžetija buvo integruota Gruzijos dalis.
Samcchės atabegatas redaguoti
XIII a. pietų Kaukaze pasirodžius mongolams ir susilpnėjus centrinei Gruzijos valdžiai, Tao-Klardžetijos kilmingieji pamažėle siekė atsiskirti nuo Gruzijos. Samcchės kunigaikščiai įkūrė savo valstybę, kuri ilgainiui apėmė visą Tao-Klardžetijos regioną ir vadinama Samcchės atabegatu. Vietiniai kunigaikščiai tiurkišku papročiu tituluodavosi atabegais.
Nepriklausomybės netekimas redaguoti
1551 m. Samcchės atabegatas buvo inkorporuotas į Osmanų imperiją, nors kai kurios atabegato dalys buvo prijungtos vėliau. Regione pradėta intensyvi islamizacija bei tiurkizacija, bažnyčios paverstos mečetėmis, atsirado daug gruzinų musulmonų.
1801–1810 m. Rusijai prijungus Kartlijos, Kachetijos, Imeretijos karalystes, po 1877-1878 m. Rusijos-Turkijos karų, prie jos teritorijos buvo prijungta ir Tao-Klardžetija. Tačiau 1918 m. Brest-Litovsko sutartimi dalis istorinio Tao-Klardžetijos regiono buvo atiduota Turkijai. Nors Gruzijos Demokratinė Respublika 1918–1922 m. išsaugojo šias teritorijas, tačiau stodama į TSRS, buvo priversta jas atiduoti Turkijai. Tokia situacija yra išlikusi ir dabar. Turkiškoje dalyje gyventojai gruzinai buvo islamizuoti ir sutiurkinti. Gruzijos pusėje šiame regione gyvena ypač daug musulmonų, armėnų, adžarų.
